Proveržis Alzheimerio ligos tyrimuose: naujas vaistas FP802 rodo stebuklingą poveikį!

Proveržis Alzheimerio ligos tyrimuose: naujas vaistas FP802 rodo stebuklingą poveikį!

Prof. Dr. Hilmar Bading vadovaujama tyrimų grupė Heidelbergo universitetas atrado pagrindinį molekulinį mechanizmą, skatinantį Alzheimerio ligos progresavimą. Šis atradimas buvo atliktas bendradarbiaujant su Kinijos Shandong universiteto mokslininkais. Daugiausia dėmesio buvo skiriama neurotoksiniam baltymų ir baltymų kompleksui, kuris yra atsakingas už neuronų ląstelių mirtį ir pažinimo nuosmukį.

Nustatytas kompleksas susideda iš NMDA receptoriaus ir jonų kanalo TRPM4. NMDA receptoriai yra būtini signalo perdavimui tarp nervinių ląstelių ir juos aktyvuoja neurotransmiteris glutamatas. Nors sinaptiniai NMDA receptoriai paprastai yra apsaugoti, TRPM4 suteikia toksinių savybių NMDA receptoriams už sinapsės ribų. Alzheimerio pelėms buvo nustatytas padidėjęs NMDAR / TRPM4 komplekso pasireiškimas, pabrėžiantis ryšį su ligos vystymusi.

Terapiniai metodai ir inovacijų potencialas

Šiam toksiškam kompleksui išardyti buvo sukurtas naujas junginys FP802. FP802 prisijungia prie „TwinF“ sąsajos tarp TRPM4 ir NMDA receptorių, blokuodamas jų sąveiką. Tyrimai su gyvūnais parodė, kad gydymas FP802 gali sulėtinti Alzheimerio ligos progresavimą pelėms. Be to, šios pelės patyrė mažai arba visai nepatyrė bendrų ląstelių pokyčių, tokių kaip sinapsių praradimas arba mitochondrijų pažeidimas.

Gyvūnų pažinimo veikla, ypač mokymosi ir atminties, buvo iš esmės išsaugota. Be to, žymiai sumažėjo beta amiloido sankaupų susidarymas smegenyse. Tai yra reikšmingas skirtumas nuo tradicinių gydymo būdų, kurių pagrindinis tikslas yra amiloidas. Tyrimo rezultatai taip pat rodo, kad FP802 taip pat turi neuroprotekcinį poveikį amiotrofinės šoninės sklerozės (ALS) modeliuose, o tai pabrėžia platų inhibitoriaus panaudojimo potencialą įvairioms neurodegeneracinėms ligoms.

Iššūkiai ir ateities tyrimai

Tačiau iki klinikinio FP802 taikymo dar toli. Norint įvertinti naujų metodų saugą ir veiksmingumą, reikalingas platus kūrimo darbas ir tyrimai. Tyrimą finansavo įvairios institucijos, o rezultatai paskelbti žurnale „Molecular Psychiatry“.

Norint sukurti naujas gydymo strategijas, būtina giliau suprasti pagrindinius Alzheimerio ir kitų neurodegeneracinių ligų mechanizmus. Šiame kontekste matyti, kad senėjimo procesai nervinėse ląstelėse taip pat vaidina svarbų vaidmenį. Studijos rodo, kad dėl neuronų senėjimo prastėja kognityviniai gebėjimai. Ūmus neurotoksinis poveikis yra stipriai susijęs su per dideliu NMDAR aktyvavimu, ypač ekstrasinapsiniais NMDAR, kurie turi sudėtingą sąveiką su TRPM4.

Dendritinis pūtimas ir struktūriniai mitochondrijų pažeidimai yra tipiški glutamato neurotoksiškumo požymiai. Manoma, kad norint sukelti neurotoksinį poveikį, būtinas ir didelis kalcio kiekis, ir NMDAR/TRPM4 komplekso aktyvumas. Dėl to dar svarbiau tirti naujus inhibitorius, tokius kaip FP802, kad būtų galima tikslingai gydyti neuronų pažeidimus.