Naminiai gyvūnai kasdieniame gyvenime: streso mažinimas ir geresnė miesto gyventojų sveikata!

Transparenz: Redaktionell erstellt und geprüft.
Veröffentlicht am

Ulmo universiteto tyrimas rodo, kaip bendravimas su gyvūnais gali sumažinti su stresu susijusius miesto vaikų sutrikimus. Išvados galėtų paremti naujus psichikos sveikatos skatinimo miestuose metodus.

Die Studie der Uni Ulm zeigt, wie Haustierkontakt stressbedingte Störungen bei Großstadtkindern verringern kann. Ergebnisse könnten neue Ansätze zur Förderung der psychischen Gesundheit in Städten unterstützen.
Ulmo universiteto tyrimas rodo, kaip bendravimas su gyvūnais gali sumažinti su stresu susijusius miesto vaikų sutrikimus. Išvados galėtų paremti naujus psichikos sveikatos skatinimo miestuose metodus.

Naminiai gyvūnai kasdieniame gyvenime: streso mažinimas ir geresnė miesto gyventojų sveikata!

Ulmo universitetinės ligoninės Molekulinės psichosomatikos skyriaus atliktas naujas tyrimas, bendradarbiaujant su kitais Vokietijos ir JAV mokslininkais, atkreipė dėmesį į teigiamą kontakto su gyvūnais poveikį miesto vaikų gerovei. Rezultatai neseniai buvo paskelbti žurnale „Smegenys, elgesys ir imunitetas“ pavadinimu „Pawsitive effect“. Tyrimo duomenimis, kontaktas su gyvūnais gali žymiai sumažinti su stresu susijusių sutrikimų riziką vėliau gyvenime.

Dideli miestai dėl didelio gyventojų tankumo siūlo daug darbo vietų ir laisvalaikio praleidimo galimybių, tačiau juos taip pat slegia stresiniai veiksniai, tokie kaip eismas ir žaliųjų erdvių trūkumas. Su stresu susiję fiziniai ir psichologiniai sutrikimai yra dažni šiose miesto aplinkose. Mokslininkai nustatė, kad per didelė imuninės sistemos reakcija ir lėtinis uždegimas yra dažni streso palydovai. Žarnyno barjeras vaidina lemiamą vaidmenį; Sutrikusi funkcija skatina kenksmingų bakterijų patekimą į organizmą.

Tyrimas rodo teigiamą naminių gyvūnėlių poveikį

Dabartiniame tyrime buvo įdarbinta 40 sveikų vyrų nuo 18 iki 40 metų, kurie užaugo miestuose, kuriuose gyvena daugiau nei 40 000 gyventojų. Buvo tiriama, kaip kontaktas su augintiniais veikia jų imunines reakcijas. Dalyviai neturėjo augintinių iki 15 metų arba gyveno su šunimi ar kate mažiausiai penkerius metus.

Psichosocialinį stresą sukėlė „Trier socialinio streso testas“ (TSST), kurio metu buvo paimti kraujo ir seilių mėginiai sveikatos būklei, gyvenimo stresui, kontaktui su gyvūnais ir subjektyviam stresui ištirti. Rezultatai atskleidžiantys: dalyviai be naminių gyvūnėlių parodė greitesnę neutrofilų mobilizaciją ir padidėjusį priešuždegiminį stresą. Priešingai, kontaktas su augintiniais žymiai pagerino imunoreguliacinį pajėgumą ir žarnyno barjero funkciją.

Nauda sveikatai ir patarimai visuomenei

Be Ulmo tyrimo rezultatų, kiti tyrimai rodo, kad augintiniai skatina emocinę ir fizinę gerovę. Emocinis ryšys su augintiniais gali sumažinti stresą, padidinti savigarbą ir pagerinti gyvenimo kokybę. Tyrimai parodė, kad reguliarus bendravimas su gyvūnais, pavyzdžiui, jų vaikščiojimas, stiprina širdies ir kraujagyslių sistemą, mažina kraujospūdį ir cholesterolio kiekį bei padidina bendrą laimės jausmą. Šunų savininkai labiau linkę pasiekti PSO rekomenduojamus mankštos tikslus, o tai sumažina širdies ligų ir insulto riziką.

Gyvūnų pagalba pastaraisiais metais tampa vis svarbesnė. Gyvūnai naudojami terapiniame kontekste, siekiant padėti žmonėms, sergantiems psichikos ligomis, ir padėti jiems pasiekti geresnę emocinę savijautą. Gyvūnų naudojimas gydant priklausomybę turinčius pacientus pasirodė esąs labai veiksmingas, o sulaikymo rodikliai padidėjo 30 procentų.

Apibendrinant galima pasakyti, kad dabartiniai tyrimai įrodo didelę naminių gyvūnėlių įtaką mūsų sveikatai ir gyvenimo kokybei. Tie, kurie gyvena miesto aplinkoje, bendraudami su gyvūnais gali ne tik visam laikui pagerinti savo fizinę, bet ir psichinę sveikatą. Todėl socialinis naminių gyvūnėlių, kaip vertingų kompanionų, pripažinimas tampa vis svarbesnis. Tačiau augintiniai turėtų būti optimaliai integruoti į savo šeimininko gyvenimo sąlygas, kad būtų pasiekta kuo didesnė nauda sveikatai.

Ulmo universitetas praneša, kad augintiniai turėtų atsižvelgti ne tik į finansinius aspektus, bet ir pripažinti juos kaip šeimos dalį. Šis emocinis ryšys stiprina socialinius santykius ir mažina vienišumo jausmą, ypač vyresnio amžiaus žmonėms ar studentams.

Be to, daugybė tyrimų patvirtina, kad augintiniai gali žymiai pagerinti bendrą savijautą ir gyvenimo kokybę. Jie ne tik tarnauja kaip ištikimi palydovai, bet ir kaip vertinga pagalba terapijoje. Tyrimai ir žinios pabrėžia, kad šis ryšys per pastaruosius du dešimtmečius išaugo.

Šios išvados aiškiai parodo, kad augintiniai yra daug daugiau nei tik ištikimi kompanionai – jie taip pat yra sveikesnio ir laimingesnio gyvenimo raktas, ypač įtemptoje miesto aplinkoje. Rajono žurnalas pabrėžia emocinės naminių gyvūnėlių paramos svarbą ir jų gebėjimą sumažinti socialinę izoliaciją bei skatinti emocinę gerovę.