Hengstbergerio simpoziumas Heidelberge: filosofija mokslo centre
2025 metų rugsėjo 1–4 dienomis Heidelbergo universitete vyksiantis Hengstbergerio simpoziumas atskleis vokiečių idealizmą ir Kanto metodus.

Hengstbergerio simpoziumas Heidelberge: filosofija mokslo centre
2025 m. rugsėjo 1–4 d. Heidelbergo universitete vyks Hengstbergerio simpoziumas „Konstrukcija ir eksperimentai: filosofinis metodas Kante ir vokiečių idealizme“. Šis simpoziumas skirtas filosofijos mokslinei prigimtimi ir suburs apie 40 ekspertų. Be žinomų pranešėjų, taip pat dalyvaus jaunieji mokslininkai, kurie išsamiai paaiškins šią temą.
Simpoziumą organizuoja Dr. Jelscha Schmid, Ruperto Carola filosofinio seminaro akademinis patarėjas ir dr. Simon Schüz, Kaizerslauterno-Landau Reino krašto-Pfalco technikos universiteto Filosofijos instituto mokslinis asistentas. Abu 2024 metais gavo Hengstbergerio premiją, kuri kasmet įteikiama trims jauniems mokslininkams arba mokslininkų komandoms už tarpdisciplininio simpoziumo vedimą Heidelbergo tarptautiniame mokslo forume. Prizas skirta 12 500 eurų.
Vokiečių idealizmas ir jo veikėjai
Simpoziumo akcentas – vokiečių idealizmas – filosofinis judėjimas, atsiradęs Vokietijoje XVIII amžiaus pabaigoje – XIX amžiaus pradžioje. Šis judėjimas išsivystė iš Immanuelio Kanto darbų 1780-aisiais ir 1790-aisiais. Vokiečių idealizmas glaudžiai susijęs su romantišku mąstymu ir revoliucinėmis Apšvietos epochos politinėmis idėjomis. Kanto filosofija, šiuo laikotarpiu monumentali, apriboja žinias galimos patirties objektais ir postuluoja, kad tikroji tikrovės prigimtis mums lieka nepažinta. Šį apribojimą jo įpėdiniai, įskaitant Johaną Gottliebą Fichte'ą, Georgą Wilhelmą Friedrichą Hegelį ir Friedrichą Wilhelmą Josephą Schellingą, aiškino kaip iššūkį visapusiškesnei epistemologijai.
Fichte atmetė Kanto „daikto savyje“ sampratą ir teigė, kad subjektyvumas yra išorinės tikrovės šaltinis. Priešingai, Schellingas teigė, kad nėra skirtumo tarp idealių ir realių reprezentacijų. Hegelis savo ruožtu išplėtojo absoliučios dvasios sampratą ir pabrėžė istorijos bei intersubjektyvumo svarbą savo filosofijoje. Jo įtaka filosofinei diskusijai jaučiama ir šiandien.
Simpoziumo tikslas – išnagrinėti mokslinių metodų recepciją ir pritaikymą šioje klasikinėje vokiečių filosofijoje. Ypač pabrėžiama konstruktyvaus ir eksperimentinio požiūrio funkcija. Renginys vyks daugiausia anglų kalba ir suteiks platformą jauniems mokslininkams ir žinomiems akademikams, norintiems įsitraukti į vokiečių idealizmo temas.
Tarpdisciplininis diskursas
Vokiečių idealizmas yra ne tik teorinis, bet ir istorinis judėjimas, kuris Kanto vardu vadinamas postkantiškuoju idealizmu. Ši era ne tik formavo filosofiją Vokietijoje, bet ir turėjo įtakos JAV, ypač XIX amžiaus pabaigoje ir XX amžiaus pradžioje. Čia intelektualinis elitas ieškojo naujų atsakymų į savo laikmečio iššūkius ir rado juos vokiečių idealistų mintyse.
Hengstbergerio simpoziumo paskaitos ir diskusijos skirtos iliustruoti nuolatinį šio filosofinio judėjimo aktualumą ir pabrėžti metodologinius požiūrius, kurie yra labai svarbūs siekiant suprasti mokslinį filosofijos pobūdį. Šis simpoziumas, derindamas nusistovėjusius mąstytojų ir naujų perspektyvų, bus vertingas indėlis į dabartines filosofines diskusijas.