Jaunieji mokslininkai dėmesio centre: 50 000 eurų už puikias idėjas!

Jaunieji mokslininkai dėmesio centre: 50 000 eurų už puikias idėjas!

2025 m. spalio 17 d. prasidės pasiruošimas Jaunųjų mokslininkų mokslo dienai 2025, kuri 2025 m. spalio 22 d. vyks Ulmo universitete. Renginio pradžia 16.30 val. multimedijos salėje N27 ir siūlo jauniesiems mokslininkams galimybę pristatyti savo mokslinių tyrimų projektus mokslo slemo formatu. Siūlomos iki 50 000 eurų finansavimo galimybės geriausioms idėjoms, todėl ši Mokslo diena yra vienas unikaliausių renginių Vokietijoje.

Ypatingas akcentas bus Dr. Jan-Martin Wiarda, žinomas mokslo žurnalistas, skaitys svečio paskaitą. Jo tema „Akademinė laisvė politinio neapibrėžtumo laikais“ tikrai paskatins dalyvius susimąstyti apie akademinės laisvės iššūkius ir kaip jie gali paveikti mokslinius tyrimus. Renginys vyksta jau penktą kartą ir siūlo platformą skatinti jaunųjų mokslininkų kūrybiškumą ir novatoriškumą.

Prizai ir tinklų kūrimas

Konkurencija atkakli, o prizai patrauklūs: pirmosios vietos laimėtojo laukia 50 000 eurų, o antrosios – 30 000 eurų. Vertinimo komisiją sudaro „ProTrainU Junior“ akademijos tarybos nariai. Šis didelis finansavimo lygis yra čia rodomo įsipareigojimo jauniems mokslininkams ženklas.

Po programos dalyviai turi galimybę pasikalbėti ir užmegzti vertingų kontaktų tinklų kūrimo renginyje. Susitikimas ypač išskirtinis – 15 dalyvių turėjo galimybę tiesiogiai susitikti su Jan-Martin Wiarda pavaduojančiu daktaru. „ProTrainU“ vykdomosios direktorės Clarissa Gobiet ir dr. Cornelia Estner gali atsakyti į visus klausimus. Daugiau informacijos apie renginį rasite Ulmo universiteto svetainėje: www.uni-ulm.de/scienceday.

Mokslo žurnalistikos vaidmuo

Renginio akcentas neatsitiktinai, nes mokslo žurnalistika atlieka pagrindinį vaidmenį mokslo ir visuomenės komunikacijoje. Kaip pabrėžia Federalinė tyrimų, technologijų ir kosmoso ministerija (BMFTR), mokslo komunikacija skatina mokslo, visuomenės, verslo ir politikos mainus. Be to, nepriklausoma ir kokybiška mokslo žurnalistika prisideda prie demokratijos išsaugojimo. Tačiau mokslo žurnalistika vis labiau patiria spaudimą dėl skaitmeninės transformacijos iššūkių.

BMFTR aktyviai įsipareigoja stiprinti nepriklausomą mokslo žurnalistiką, todėl inicijavo Mokslo žurnalistikos inovacijų fondą. Bendradarbiaujant su Joachimo Herco fondu ir Mokslo spaudos konferencija (WPK) bus atliekami lydintys tyrimai, kurių rezultatais bus kuriamos įrodymais pagrįstos mokslo žurnalistikos sprendimų strategijos. Ypatingas dėmesys skiriamas generatyvaus dirbtinio intelekto plėtrai, kuri siūlo ir iššūkius, ir naujus mokslo žurnalistikos metodus.

Tokie projektai kaip „Papildyta mokslo žurnalistika II“, vykdomi Mokslo žiniasklaidos centre (SMC), siekia, kad tyrimų rezultatai ir įrankiai būtų prieinami praktikams. Tinklų kūrimo platformos, tokios kaip #FactoryWisskomm, siūlo erdvės dalyviams keistis, taip pat diskusijoms apie sprendimus ir mokslo komunikacijos naujoves. Šios tvarios mokslo komunikacijos iniciatyvos yra labai svarbios siekiant palaikyti dialogą tarp disciplinų ateityje.