AI darbo vietoje: naujas tyrimas parodo galimybes ir riziką darbuotojams!

AI darbo vietoje: naujas tyrimas parodo galimybes ir riziką darbuotojams!

Dabartinis dirbtinio intelekto (AI) naudojimo darbo vietoje tyrimas Vokietijoje rodo reikšmingus pokyčius ir iššūkius. Konstanco universiteto atliktas antrasis „Konstanz AI Study 2025“ parodė, kad dirbtinį intelektą naudojančių darbuotojų dalis išaugo 11 procentinių punktų ir dabar siekia 35 procentus. Ypač populiarios yra automatinio teksto generavimo programos, tokios kaip „ChatGPT“. Nepaisant didėjančio naudojimo, yra neaiškumų: trečdalis darbuotojų negali įvertinti, kaip AI paveiks jų darbą.

Tyrimas taip pat iliustruoja rizikos suvokimą. 46 procentai apklaustųjų mato rimtą automatizavimo riziką visai darbo rinkai. Nepaisant to, asmeninio darbo praradimo bijo tik 20 proc. Žinių reikalaujančiose profesijose, tokiose kaip IT, administravimas ir moksliniai tyrimai, dirbtinio intelekto naudojimas jau siekia 45 proc., o su gamyba ir amatais susijusiose profesijose DI naudojasi tik 21 proc. Tai reiškia augimą atitinkamai 15 procentinių punktų ir 4 procentiniais punktais, o tai rodo didėjantį atotrūkį tarp skirtingų profesinių sričių.

Didėjanti skaitmeninė atskirtis

Aptariama plėtra atskleidžia pažeidžiamumą dėl skaitmeninės atskirties darbo rinkoje. Tyrimo duomenimis, diplomą turintys darbuotojai AI naudoja tris kartus dažniau nei žemesnio išsilavinimo žmonės. Tai rodo didėjantį atotrūkį, kuris gali dar labiau atitrūkti be tikslinės politikos ir verslo paramos. Ypač mažos įmonės beveik neinvestuoja į tolesnius mokymus dirbti su dirbtiniu intelektu – tik 8 procentai šių įmonių siūlo atitinkamus pasiūlymus. Priešingai, trečdalis didesnių įmonių savo darbuotojams teikia AI mokymus.

Kitas svarbus Konstanz AI tyrimo rezultatas – didėjantis darbo jėgos noras toliau mokytis dirbtinio intelekto naudojimo. Didėja susidomėjimas, ypač tarp aukštesnio išsilavinimo darbuotojų. Ši tendencija galėtų padėti sumažinti esamus neatitikimus ir skatinti tolygesnį AI naudojimo pasiskirstymą. Tačiau yra rizika, kad socialiniai ir ekonominiai skirtumai toliau didės, jei nebus imtasi tikslinių atsakomųjų priemonių. Įmonės susiduria su tokiais iššūkiais kaip didelės sąnaudos, darbuotojų trūkumas ir mažas našumas.

Bendras AI suvokimas ir parama

DiWaBe 2.0 tyrimo duomenimis, apie 60 procentų darbuotojų naudoja dirbtinio intelekto technologijas darbo vietoje. Daugelis šių vartotojų mano, kad AI yra naudinga ir palaikanti darbo priemonė. Tačiau paaiškėja, kad oficialus AI priėmimas įmonėse dažnai vyksta lėtai, todėl plačiai paplitęs neoficialus naudojimas. DI naudojimo lygiui didelę įtaką daro tokie veiksniai kaip išsilavinimas, amžius ir darbo segmentas. Darbuotojai, neturintys kvalifikacijos, dirbtinį intelektą naudoja tik retkarčiais, o beveik 80 procentų aukštos kvalifikacijos žmonių naudoja DI.

Apibendrinant galima pasakyti, kad dirbtinio intelekto potencialas darbo aplinkoje yra didžiulis. Tačiau reikia skubių politinių ir operatyvinių pastangų, kad būtų užkirstas kelias nuolatinei nelygybei ir kad visi darbuotojai galėtų pasinaudoti technologijų teikiama nauda.

Renkant išsamius Konstanzo AI tyrimo duomenis taip pat atsižvelgiama į ankstesnes apklausas ir pateikiama gili įžvalga apie AI naudojimo vystymąsi Vokietijoje. DFG kompetencijos klasteris „Nelygybės politika“ finansavo tyrimą, kuris pasirodė esąs svarbus įrankis analizuojant socialinius iššūkius skaitmeniniame amžiuje.

Daugiau informacijos apie skaitmeninę atskirtį ir AI integravimo į darbo vietą iššūkius rasite ataskaitose Haufe ir BIBB.