Klimato tyrinėtojai reikalauja nedelsiant imtis veiksmų prieš klimato krizę!

Klimato tyrinėtojai reikalauja nedelsiant imtis veiksmų prieš klimato krizę!

Tyrėjai iš visos Vokietijos, įskaitant daug žinomų klimato mokslininkų, skubiai kreipėsi į federalinius politikus. Koordinuoja Mokslininkai ateičiai Bairoito universitete jie ragina vykdyti nuoseklią ir mokslu pagrįstą klimato politiką. Mokslininkai pabrėžia, kad būsimoji federalinė vyriausybė turi patikimai įgyvendinti klimato apsaugos įstatymą.

Savo pareiškime mokslininkai atkreipia dėmesį į būtinybę aiškinti politinę komunikaciją ir didinti investicijas į atsinaujinančią energiją. Klimato krizę ir kitas aplinkos krizes jie laiko didžiausia grėsme saugumui, ekonomikai, klestėjimui, demokratijai, civilizacijai ir galiausiai žmonių gyvybei. Jie kritikuoja klimato problemų marginalizavimą politiniame diskurse ir perspėja dėl staigių klimato apsaugos kurso pokyčių, kurie gali kelti pavojų Vokietijai kaip verslo vietai.

Stiprus mokslo palaikymas

Kreipimasis sulaukė didelio palaikymo: jį pasirašė per 13 700 mokslininkų iš įvairių Vokietijos universitetų ir mokslo institucijų. Ypač atkreiptinas dėmesys į tai, kad aktyviai dalyvauja Karlsrūhės technologijos institutas (KIT), kuris yra priešakyje su daugiau nei 370 parašų. Pasibaigus abonemento terminui, kreipimasis perduotas SPD, Žaliųjų ir Kairiųjų partijos Bundestago frakcijų atstovams.

Šie reikalavimai keliami tuo metu, kai Vokietija yra labai susirūpinusi, kad įgyvendintų savo energetikos pertvarką ir sumažintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą. Pagal dabartinius duomenis iš Federalinė aplinkos agentūra 2024 m. 22,4 % Vokietijos bendro galutinio energijos suvartojimo jau buvo padengta iš atsinaujinančių energijos šaltinių, o tai yra 0,8 procentinio punkto daugiau nei praėjusiais metais.

Energetinio perėjimo pažanga ir iššūkiai

Žvilgsnis į atsinaujinančios energijos sektorius rodo, kad 2024 m. iš atsinaujinančių energijos šaltinių iš viso buvo pagaminta 517 mlrd. kWh. Iš jų 55 % sudarė elektra, 38 % šilumos ir 6 % biokuro. Biomasė išlieka svarbiausiu atsinaujinančios energijos šaltiniu – 47 proc., vėjo energija – 27 proc., o saulės energija – 16 proc. Elektros sektoriuje atsinaujinančios energijos dalis išaugo nuo 46,3 % 2022 m. iki įspūdingų 54,4 % 2024 m.

Tačiau yra ir nuosmukių. Biodegalų kiekis transporte sumažėjo nuo 36,6 mlrd. kWh 2023 m. iki 32,7 mlrd. kWh 2024 m. Atsinaujinančios energijos ištekliai transporto sektoriuje siekė tik 42,0 mlrd. kWh – 6 % mažiau, palyginti su ankstesniais metais. Nepaisant to, naudojant atsinaujinančius energijos šaltinius 2024 m. išvengta iš viso 256 mln. tonų CO₂ ekvivalentų, o daugiausiai prisidėjo elektros gamyba.

Išlieka daug žadantis tikslas: iki 2030 m. 41 % bendro galutinio energijos suvartojimo turėtų sudaryti iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Norint pasiekti šį ambicingą tikslą, būtinos ir aiškios politinės gairės, ir didelės investicijos.