Klimato kaita: kaip ekstremalūs orai kelia pavojų mūsų BVP!

Klimato kaita: kaip ekstremalūs orai kelia pavojų mūsų BVP!

2025 m. rugpjūčio 12 d. jis buvo paskelbtas prekybos žurnale Europos ekonomikos apžvalga paskelbė tyrimą, kuriame nagrinėjamas ilgalaikis ekstremalių oro sąlygų ekonominis poveikis Europoje. Šiame išsamiame tyrime nagrinėjamas karščio bangų, sausrų ir potvynių poveikis skirtingų ES regionų ekonomikai.

Analizė apima 1160 NUTS 3 lygmens regionų, kurie apytiksliai atitinka Vokietijos rajonus. Rezultatai rodo, kad praėjus dvejiems metams po karščio bangos regiono bendrasis vidaus produktas (BVP) sumažėja vidutiniškai 1,5 procentinio punkto. Praėjus ketveriems metams po sausrų, mažėjimas siekia net 3 procentinius punktus, o potvynių – 2,8 procentinio punkto. Neigiamas poveikis ypač akivaizdus skurdesniuose regionuose, kuriuose aukšta temperatūra, pavyzdžiui, Italijoje ir Ispanijoje. Čia ypač ryškus produktyvumo sumažėjimas dėl vėlesnių ekstremalių oro sąlygų.

Ekonominė nelygybė Europoje

Tyrime skubiai įspėjama, kad be tikslinių priemonių kyla pavojus, kad Europoje didės ekonominė nelygybė. Turtingesni regionai, kurie yra geriau pasirengę karščio bangoms, patiria didesnius kapitalo nuostolius potvynių metu, tačiau apskritai turi reikiamų išteklių, kad galėtų geriau reaguoti į ekstremalias klimato sąlygas.

„Po ekstremalių įvykių patiriame dirbančių gyventojų ir darbo našumo mažėjimą“, – pabrėžiama tyrime. Regionams vis dažniau tenka investuoti į gebėjimą prisitaikyti, nesvarbu, ar tai būtų oro kondicionavimas, ar apsauga nuo potvynių. Tačiau šios investicijos ilgainiui gali būti mažiau produktyvios. Todėl vis labiau reikia pritaikytų prisitaikymo prie klimato kaitos strategijų.

Esami ekstremalūs orai

Pastarosiomis savaitėmis šiauriniame pusrutulyje užfiksuoti karščio rekordai. Ataskaitos rodo, kad temperatūra Šiaurės Amerikoje viršijo 40 laipsnių Celsijaus, šiaurės vakarų Kinijoje viršijo 50 laipsnių Celsijaus, o Italijoje kai kuriose pietų Europos dalyse pasiekė rekordines aukštumas iki 46 laipsnių. Vokietijoje 2022 m. liepos mėn. užfiksuota karščiausia užfiksuota diena, kai temperatūra viršijo 38 laipsnius Celsijaus.

Ekstremalios temperatūros turi ne tik poveikį sveikatai, pavyzdžiui, 2022 m. Vokietijoje miršta daugiau nei 4500 žmonių, bet ir ekonominių pasekmių. Ypač pažeidžiamos grupės yra vyresnio amžiaus žmonės, nėščios moterys ir anksčiau sirgę žmonės. Nacionalinė vandens strategija buvo skirta vandens tiekimui gerinti nuo 2023 m. kovo, kai daugelis Vokietijos savivaldybių turėjo paskelbti ekstremalią situaciją dėl geriamojo vandens trūkumo.

Pasiruošimas būsimiems ekstremaliems įvykiams

Federalinė ekonomikos ministerija pranešė kad ekstremalių oro sąlygų daroma žala namams, infrastruktūrai ir žemės ūkio gamybai darosi vis rimtesnė. Todėl prisitaikymo priemonės, tokios kaip aukštesnių pylimų statymas ir oro kondicionavimo naudojimas, tampa vis svarbesnės. Vokietija investuoja į klimato apsaugą, kad skatintų energetikos ir ekonomikos sektorių pertvarką. Nuo 2026 iki 2035 metų investicijoms į klimato apsaugą kasmet skiriama daugiau nei 80 milijardų eurų.

Klimato kaita taip pat leidžia sutaupyti ekonomikos. Tyrimas apskaičiavo, kad 2025–2040 m. metinės išlaidos energijai gali sumažėti 15–20 milijardų eurų. Nors iki 2050 m. bendros ekstremalių oro įvykių išlaidos gali padidėti iki 280–900 milijardų eurų, akivaizdu, kad didesnis dėmesys klimato apsaugai taip pat turi teigiamą ekonominį poveikį. Tai dar kartą rodo, kad reikia aiškių politikos signalų būsimoms investicijoms ir ekonomikos dekarbonizavimui.

Apibendrinant reikėtų pažymėti, kad besitęsiantys ekstremalūs oro reiškiniai yra ne tik didelė našta aplinkai, bet ir ekonomikai. Prisitaikymo strategijos ir tikslinės investicijos yra būtinos siekiant sušvelninti klimato kaitos poveikį ir sustiprinti Europos ekonominį atsparumą.