Kofeinas daro įtaką antibiotikų poveikiui: naujas tyrimas šokiruoja tyrėjus!

Kofeinas daro įtaką antibiotikų poveikiui: naujas tyrimas šokiruoja tyrėjus!

Dabartinis doktoranto Christoph Binsfeld ir Tiubingeno bei Viurcburgo universitetų mokslininkų grupės tyrimas atskleidžia kasdienių medžiagų, tokių kaip kofeinas, poveikį genų reguliavimui bakterijose. Tyrimai rodo, kad kofeinas sumažina antibiotiko ciprofloksacino absorbciją Escherichia coli (E. coli), todėl sumažėja vaisto veiksmingumas. Tai apibūdinama kaip „antagonistinė sąveika“ ir atveria naujas mitybos, aplinkos veiksnių ir atsparumo antibiotikams sąveikos perspektyvas. Tiubingeno universitetas praneša, kad šis tyrimas buvo paskelbtas žurnale PLOS Biology.

Tyrime daugiausia dėmesio skiriama tam, kaip E. coli reaguoja į cheminius dirgiklius iš aplinkos. Tyrimui vadovaujanti profesorė Ana Rita Brochado paaiškina, kad mokslininkai iš viso išanalizavo 94 skirtingas medžiagas, įskaitant kitus vaistus ir maisto sudedamąsias dalis. Šių medžiagų įtaka svarbių genų reguliatorių ir transportavimo baltymų ekspresijai buvo plačiai ištirta. Šie transportavimo baltymai yra labai svarbūs medžiagų apykaitai bakterijų ląstelių apvalkale, o tai labai svarbu antibiotikų veiksmingumui.

Sąveika su genų reguliatoriais

Esant E. coli, kofeinas sukelia sudėtingą reakciją, kuri prasideda nuo genų reguliatoriaus Rob. Ši reakcija turi lemiamos įtakos tam, kaip bakterija absorbuoja antibiotikus. Nors kofeinas aiškiai mažina ciprofloksacino absorbciją, panašus poveikis nebuvo įrodytas susijusiam patogenui Salmonella enterica. Tai kelia klausimų apie skirtingus panašių bakterijų rūšių transportavimo mechanizmus ir gali suteikti užuominų apie bakterijų atsparumą kasdienėms medžiagoms. Sportiniu požiūriu reikėtų pažymėti, kad šie skirtumai gali būti susiję su skirtingais transporto maršrutais.

Šio tiriamojo darbo svarbą pabrėžia Tiubingeno universiteto rektorius prof. dr. dr. h.c. Taip pat pabrėžė Karla Pollmann. Ji pabrėžia, kad norint sukurti būsimus terapinius metodus, būtina suprasti mechanizmus, kuriais aplinkos veiksniai daro įtaką genų reguliavimui bakterijose. Tyrimas padeda suprasti „žemo lygio“ atsparumą antibiotikams, kuris grindžiamas ne klasikiniais atsparumo genais, o reguliavimo prisitaikymu prie aplinkos. Tai gali turėti didelių pasekmių klinikinei praktikai, nes gydytojai turėtų atidžiau apsvarstyti maisto komponentų ir vaistų vartojimą gydymo antibiotikais metu.

Tyrimo paskelbimas, kuriame atskleidžiamas tikslus reguliavimo indėlis į Escherichia coli cheminius dirgiklius, yra svarbus žingsnis tobulinant gydymo metodus. Išvados gali būti svarbios ne tik E. coli, bet ir kitoms bakterijų rūšims, turinčioms panašius atsparumo mechanizmus. Norint visiškai suprasti šių atradimų pasekmes, reikia atlikti tolesnius šios srities tyrimus. medizin-aspekte.de ir Laboratorijos naujienos taip pat pabrėžia rezultatų svarbą šiuolaikinei medicinai.