Nukreipimas į neofitus: ar invaziniai augalai kelia grėsmę mūsų biologinei įvairovei?

Nukreipimas į neofitus: ar invaziniai augalai kelia grėsmę mūsų biologinei įvairovei?

Europoje užsienio šalyse įsitvirtino per 16 000 kraujagyslių augalų rūšių, pavyzdžiui, Konstanco universitetas pranešė. Dauguma šių augalų, dar žinomų kaip neofitai, nuo šeštojo dešimtmečio įsitvirtino regionuose, kuriuos stipriai paveikė žmogaus veikla. Ypač nukenčia vietovės, kuriose žmogaus veikla labai pakeičia natūralias buveines.

Ši natūralizacija daro didelį poveikį ekosistemoms. Invaziniai augalai greitai plinta ir išstumia vietinę florą. Atlikdama išsamų tyrimą, tarptautinė mokslininkų grupė ištyrė 3920 vietinių augalų rūšių paplitimą dešimtyje Europos šalių. Ji išsiaiškino, kad daugelis šių užsienio ekosistemose įsitvirtinusių augalų rūšių yra plačiai paplitusios ir savo tėvynėje.

Sėkmingų naujagimių savybės

Sėkmingos rūšys turi bendrų savybių: jos dažnai yra didelės, ekologiškai įvairios, konkurencingos ir teikia pirmenybę maistinių medžiagų turtingoms buveinėms. Tyrimas taip pat rodo, kad augalams, kurių gausa gimtojoje vietovėje mažėja, retai pavyksta įsitvirtinti naujose vietovėse. Įprastos rūšys gabenamos dažniau, todėl padidėja jų įsitvirtinimo svetimuose regionuose tikimybė. Tai rodo, kad paplitimo vietinėse buveinėse stebėjimas gali suteikti svarbios informacijos apie kolonizacijos galimybes naujose srityse.

Ypač drastiškų invazinių neofito poveikio pavyzdžių yra Vokietijoje ir Šveicarijoje. Tai apima siauralapes vandenžoles, kurios Europoje buvo plačiai paplitusios nuo aštuntojo dešimtmečio pabaigos. KONVENCIJA aprašo. Šis vandens augalas kilęs iš Šiaurės Amerikos ir greitai išplito per tikslinius išmetimus, laivybos kelius ir vandens paukščius. Didelis jų paplitimas veda į neįveikiamus povandeninius miškus ir išstumia vietinius vandens augalus, o tai ypač paveikia tvenkinių ir moliuskų dumblių bendruomenes.

Vandenžolė yra ypač konkurencinga, nes gali atlaikyti žemą temperatūrą ir mažai šviesos, o tai dar labiau skatina jos plitimą. Paveiktų vandenų eutrofikacija kelia dar vieną problemą: rudenį suyra negyva biomasė, todėl į vandenį patenka papildomos maistinės medžiagos, kurios dar labiau skatina vandenžolės augimą.

Invazinių neofitų keliami iššūkiai

Invazinių neofitų sukeliamos problemos yra įvairios. Jie ne tik kelia grėsmę biologinei įvairovei, bet ir sukelia ekonominių bei sveikatos problemų. The Botanica Suisse pabrėžia, kad invaziniai neofitai dažnai gyvena be natūralių priešų, o tai skatina jų plitimą. Jų greitas dauginimasis ir didelis regeneracinis gebėjimas apsunkina kontrolės priemones.

Šveicarijoje yra apie 2600 vietinių augalų rūšių, iš kurių daugiau nei 600 laikomos neofitais, 58 klasifikuojamos kaip invazinės arba potencialiai invazinės. Vienas iš probleminių neofito yra, pavyzdžiui, daugialapis lubinas, į Europą atvežtas iš Šiaurės Amerikos prieš 200 metų. Taip pat reglamentuota teisinė darbo su tokiomis rūšimis bazė: nuo 2008 m. Šveicarijoje uždraustas tam tikrų invazinių rūšių dauginimasis, paleidimas ir prekyba jais.

Siekiant kovoti su invazinių neofitų plitimu, labai svarbios prevencinės priemonės, tokios kaip vietinių augalų naudojimas ir tinkamas sunaikinimas. Būtina stebėti invazinių rūšių populiacijos vystymąsi, kad būtų galima laiku įsikišti. Kantonų gamtos apsaugos biurai ir „Info Flora“ siūlo paramą ir informaciją, kad galėtų veiksmingai įveikti invazinių neofito iššūkį.