Kviečių revoliucija: maistinės medžiagos – naujų tyrimų dėmesio centre!

Kviečių revoliucija: maistinės medžiagos – naujų tyrimų dėmesio centre!

Kviečių ir jų maistinės sudėties tyrimai tampa vis svarbesni. Dabartinis Hohenheimo universiteto tyrimas skirtas įvairių kviečių rūšių ir kepimo būdų įtakai kvietinės duonos kokybei. Įgyvendinant projektą „Betterwheat“, užregistruota daugiau nei 280 kviečių veislių ir 400 selekcinių linijų, turinčių daugiau nei 6000 savybių, siekiant geriau suprasti ir optimizuoti maistinių medžiagų kiekį. Šis tarpdisciplininis projektas vienija mokslo ir pramonės partnerius, įskaitant Mainco universiteto medicinos centrą ir keturias kviečių auginimo įmones, ir jį finansuoja Federalinė žemės ūkio ministerija su 2,33 mln. eurų per penkerius metus iki 2025 m. rugsėjo mėn. Dalyvaujančios įmonės taip pat skiria 700 000 eurų lauko tyrimams ir kokybės informacijos analizei, kad patobulintų veisimą.

Pagrindinė tyrimo išvada yra ta, kad kviečių maistinių medžiagų kiekis gali labai skirtis. Maistinių medžiagų kiekis skirtingų rūšių kviečiuose skiriasi iki 50 proc. Ypač svarbūs mikroelementai, tokie kaip geležis ir cinkas. Tam tikri kepimo būdai, pavyzdžiui, lėtas tešlos ruošimas su raugu, yra naudingi, nes mažina fitino rūgšties kiekį. Tai leidžia geriau gauti sveikų ingredientų duonoje. Kepėjai čia atlieka labai svarbų vaidmenį, nes pasirinkdami kepimo technologiją jie gali labai paveikti vartotojų suvartojamų maistinių medžiagų kiekį.

Inovatyvūs kviečių tyrimo metodai

Projekte „Betterwheat“ naudojama moderni genomika, proteomika ir fenotipų nustatymo metodai, siekiant geriau suprasti kviečių kokybės ypatybes. Derinant agronomines charakteristikas ir klimato duomenis, siekiama optimizuoti kviečių veisimą derliaus, kokybės ir aplinkos stabilumo požiūriu. Tai ypač svarbu atsižvelgiant į iššūkį, kad iki 2050 m. kviečių gamyba turi padidėti daugiau nei 50 procentų, kad būtų patenkinta pasaulinė paklausa.

Be to, mokslininkai, įskaitant Helmholtz Zentrum München, toliau tyrė kviečių genomą. Buvo suskirstytos 15 kviečių veislių sekos iš pasaulinių veisimo programų, leidžiančių greičiau nustatyti genetinius požymius. Klimato kaitos kontekste galima pastebėti didelę pažangą, nes turi būti išvestos atsparesnės kviečių veislės, kurios geriau susidoroja su sausra, karščiu ir kenkėjais. Išsamiausias kviečių genomo atlasas, gautas atlikus šį tyrimą, leidžia selekcininkams geriau nustatyti genetinius skirtumus tarp veislių ir sukurti naujus kviečių produktus su optimizuotomis sudedamosiomis dalimis.

Apskritai projektu siekiama pagerinti kviečių kokybę ir maistinių medžiagų kiekį visoje vertės grandinėje. Atsižvelgus į įvairius veiksnius – nuo ​​veislių parinkimo iki naujoviškų kepimo būdų – ne tik maistas galėtų būti gaminamas sveikiau, bet ir tvariau. Ekspertai sutinka, kad tokie metodai yra absoliučiai būtini, norint įveikti ateities iššūkius ir užtikrinti stabilų maisto tiekimą. Hohenheimo universitetas praneša apie šio tyrimo svarbą, tuo tarpu Geresni kviečiai pabrėžia tarpdisciplininius požiūrius. Daugiau informacijos apie kviečių genomo atlasą rasite leidinyje Miuncheno Helmholtz centras rasti.