Skepticizmas Vokietijoje: pasitikėjimas JAV smarkiai mažėja!

Skepticizmas Vokietijoje: pasitikėjimas JAV smarkiai mažėja!

Vokietijos gyventojai vis labiau skeptiškai žiūri į JAV. Tik 10,0 procentų apklaustųjų mano, kad Vokietija gali pasikliauti JAV. Ši vertė drastiškai krito, palyginti su 2023 m., kai buvo 29,7 proc. Ši tendencija ypač ryški partijų pageidavimuose, kaip rodo apklausa Freiburgo universitetas rodo.

Didžiausi skirtumai pastebimi tarp rinkėjų grupių: tik 9,4 procento CDU/CSU tiki patikima partneryste, o SPD – tik 3,8 procento. Priešingai, 54,1 procento AfD rinkėjų palaiko glaudesnį bendradarbiavimą su JAV, o tai rodo priešingą tendenciją. Skaičiai taip pat aiškiai parodo, kokios skirtingos nuomonės apie bendradarbiavimą su Rusija yra partijos aplinkoje.

Auganti parama Europos gynybos iniciatyvoms

Diskusijas dėl karinio bendradarbiavimo Europoje pagilina geopolitinis neapibrėžtumas. Ketvirtadienį ES valstybės Briuselyje susirinks į specialų viršūnių susitikimą, kuriame bus aptariamos paliaubos Ukrainoje ir investicijos į Europos perginklavimą. Rusijos grėsmių ir JAV sąjungininkų patikimumo mažėjimo fone Ursula von der Leyen paragino stiprinti gynybą. ZDF praneša, kad Europos šalys 2024 metais gynybai iš viso išleido 457 milijardus dolerių, tai yra beveik pusė JAV išlaidų – 968 mlrd.

Strateginis karinių pajėgumų stiprinimas ypač reikalingas remiant Ukrainą. Ronja Kempin iš Mokslo ir politikos fondo pabrėžia, kad Europa yra „akla“ be JAV galimybių. Norint tobulinti savo įgūdžius, jau planuojami tokie projektai kaip „Europos dangaus skydo iniciatyva“ ir „Elsa“ programa. Tuo pat metu laikinas JAV vidutinio nuotolio raketų dislokavimas Vokietijoje nuo 2026 metų gali būti interpretuojamas kaip atsako į Rusijos keliamą grėsmę dalis.

Europos saugumo strategija ir ateities iššūkiai

ES bendra saugumo ir gynybos politika (BSGP) yra šių pastangų pagrindas. Remiantis informacija iš Europos Parlamentas BSGP pastaraisiais metais sparčiai vystėsi, ypač po Rusijos puolimo Ukrainoje 2022 m. vasario 24 d. Ši politika apima ne tik krizių valdymą, bet ir Sąjungos bei jos piliečių apsaugą.

Europos ginklų rinka yra neefektyvi, nes daugiau nei 80 procentų ginkluotės perkama nacionaliniu lygmeniu, todėl kyla didelių sąnaudų ir trūksta sąveikos. ES pradėjo vienyti jėgas tarptautiniuose projektuose, tokiuose kaip FCAS (naujas kovinis lėktuvas) ir MGCS (naujas pagrindinis kovos tankas), o tuo pat metu stringa ES pajėgų integravimo struktūros.

Parama bendrai Europos kariuomenei tarp rinkėjų vertinama skirtingai. Kai tokiam bendradarbiavimui pritaria 85,8 procentai žaliųjų ir 81,0 procento BPD, AfD palaiko tik 23,2 procento. Šis neatitikimas rodo skirtingus požiūrius į bendrų gynybos pastangų poreikį tuo metu, kai reikia struktūrinių pokyčių ir didesnių investicijų į gynybą.