Štutgarto studentai išbando naujoviškas siurblių sistemas nesvarumo sąlygomis
Studentai iš UNI Stuttgart išbando naujoviškas feroskysčių siurblių sistemas nesvarumo sąlygomis per REXUS pristatymą Švedijoje.

Štutgarto studentai išbando naujoviškas siurblių sistemas nesvarumo sąlygomis
Štutgarto universiteto studentai pasieks jaudinantį savo tyrimų kosminių kelionių srityje kulminaciją. Komanda specializuojasi ferroskysčių siurblių sistemų, kurios turi būti išbandytos nesvarumo sąlygomis, bandymuose. Šie bandymai bus atliekami 2025 m. kovo 10–15 d. iš Europos kosminio uosto Esrange esančiame zonduojančios raketos REXUS paleidimo metu. Tikslios pradžios datos priklauso nuo oro sąlygų, tačiau, kaip pabrėžia projekto vadovas Johannesas Schubertas, pasiruošimas vyksta teisingu keliu.
Kovo 3 dieną komanda išvyko į Švediją atlikti paskutinio pasiruošimo. Bremeno kratytuvo bandymas anksčiau užtikrino, kad visos dalyvaujančios universitetų grupės galėjo išbandyti savo eksperimentus ekstremaliomis sąlygomis. Skrydžio metu maždaug 90 kilometrų aukštyje studentai turi trijų minučių laiko langą savo testams. TIESIOGINĖ reportažas vyks per Štutgarto universiteto Instagram kanalą, kad norintys galėtų dalyvauti renginyje.
Feroskysčių tyrimai nesvarumo sąlygomis
Vykdydami projektą „Ferrofluid Application Study“ (FerrAS), studentai tiria ferrofluidų pagrindu veikiančių siurblių sistemų veikimą kosmose. Siekiama parodyti, kad šios technologijos yra galingesnės ir reikalauja mažiau priežiūros nei tradicinės mechaninės siurbimo sistemos, kurios dėl savo sudėtingumo dažnai gali sugesti. FerrAS komanda yra viena iš aštuonių Europos komandų, dalyvaujančių REXUS/BEXUS programoje ir pirmą kartą atlieka savo eksperimentus tokiame aukštyje, kur egzistuoja nesvarumas, o tai buvo pagrindinis tyrimo tikslas nuo 2017 m., kai buvo įkurtas Kosmoso sistemų institutas (IRS).
Skysčių gabenimo erdvėje iššūkiai yra įvairūs. Be naujoviškų siurblių sistemų, komanda išbando etanolio ir vandens mišinį kaip darbinį skystį. Laive kaip etaloninis skystis bus sandarus klasikinio Štutgarto džino indas. Šis pasirinkimas simbolizuoja įdomų ryšį tarp regioninių ypatybių ir pažangiausių tyrimų.
Naujų siurblių koncepcijų išbandymas
FerrAS projektas išbando dvi naujas siurblių konstrukcijas: tūrinį siurblį ir linijinį siurblį. Teigiamo tūrio siurblys naudoja ferofluidu dengtus magnetus, kuriuos valdo išoriniai elektromagnetai. Ši konstrukcija sumažina mechaninį susidėvėjimą ir prisideda prie sistemos efektyvumo. Kita vertus, linijinis siurblys naudoja feroskysčio rezervuarą, pritvirtintą nuolatiniais magnetais. Elektromagnetai sukuria magnetinę bangą feroskystyje, kuri varo nemagnetinę darbo terpę ir leidžia tiksliai valdyti padėtį.
Ankstesni projektai, tokie kaip PAPELL 2018 ir pernai atliktas FARGO eksperimentas, jau suteikė svarbių įžvalgų. Šie eksperimentai buvo naudojami kontroliuoti ferrofluidų judėjimą mikrogravitacijoje ir išbandyti sistemas Tarptautinėje kosminėje stotyje.
Būsimais bandymais FerrAS komanda tikisi pasiekti novatorišką skysčių transporto sistemų kosmose efektyvumo ir patikimumo plėtrą, galinčią atverti plataus masto pritaikymus kosminėse kelionėse.