Miškai kaip klimato taupytojai: štai kaip Vokietijos medžiai kaupia CO2!
Dr. Florianas Schnabelis iš Freiburgo universiteto vadovauja Sardinilla eksperimentui dėl medžių įvairovės ir anglies saugojimo miškuose.

Miškai kaip klimato taupytojai: štai kaip Vokietijos medžiai kaupia CO2!
Miškai yra nepaprastai svarbūs pasaulio klimatui ir atlieka lemiamą vaidmenį kaupiant anglį. Garsiai uni-freiburg.de Miškų tvarkymas ir biologinė įvairovė yra esminiai veiksniai, darantys įtaką anglies kaupimui šiose ekosistemose. Dr. Florianas Schnabelis, Freiburgo universiteto miškininkystės mokslininkas, vadovauja garsiajam Sardinilla eksperimentui, kurio metu nagrinėjama medžių rūšių įvairovė ir jų įtaka anglies kaupimui.
„Sardinilla“ eksperimentas yra „TreeDivNet“, pasaulinio medžių rūšių įvairovės tyrimų projektų tinklo, dalis. Juo siekiama ištirti biologinės įvairovės ir ekosistemų funkcijų ryšius, kartu skatinant tvarų miškų valdymą globalių pokyčių kontekste. Projekte taip pat nagrinėjamas ekstremalių klimato sąlygų poveikis miškams.
Anglies atsargos Vokietijoje
Neseniai atliktas Thünen instituto tyrimas rodo, kad miškai užima apie trečdalį viso pasaulio žemės paviršiaus ir kaupia daug anglies. Vokietijoje 2012 m. miškuose buvo ilgai saugoma apie 50 mln. biologija.de pranešė.
Anglies kaupimas pirmiausia vyksta antžeminėje ir požeminėje biomasėje. Remiantis tyrimu, maždaug 993 milijonai tonų anglies šiuo metu yra saugoma antžeminėje biomasėje ir 156 milijonai tonų požeminėje biomasėje. Be to, humuso sluoksnyje fiksuojamas pastovus 191 mln. tonų anglies kiekis.
Metinis anglies sekvestravimas Vokietijos miškuose šiuo metu yra apie 52 mln. tonų. Tai rodo funkcinius miškų pokyčius Vokietijoje nuo 1990 m., kur dabar jie suriša daugiau anglies, nei išsiskiria kirtant medieną. Anglies atsargų padidėjimas taip pat rodo, kad miškų biologinė įvairovė ir konkrečios medžių rūšys gali turėti didelės įtakos anglies kaupimui.
Miškų vaidmuo klimato apsaugai
Siekiant apsaugoti klimatą, būtinas visapusiškas miško ekosistemų funkcijos supratimas. Garsiai klima-wissen.de Miškai veikia ne tik kaip anglies absorbentai, sugeriantys CO2 iš atmosferos, bet ir stabilizuoja dirvožemį bei reguliuoja vandens balansą. Seni medžiai, ypač lapuočiai, tokie kaip ąžuolai ir bukai, yra ypač svarbūs, nes gali sukaupti daugiau anglies.
Miškotvarkos praktika gali dar labiau padidinti anglies saugojimą. Tačiau miškų kirtimas kelia didelę riziką, nes išsiskiria sukaupta anglis, didinant šiltnamio efektą. Todėl tvarios miškotvarkos ir miško atkūrimo projektai yra labai svarbūs siekiant apsaugoti floros ir faunos buveines bei skatinti biologinę įvairovę.
Norint įveikti klimato kaitos iššūkius, reikalingos politinės ir socialinės iniciatyvos, skatinančios miškų apsaugą. Naujoviški metodai, pavyzdžiui, koridorių tarp miško plotų kūrimas, taip pat gali padėti stiprinti biologinę įvairovę. Mišrūs miškai yra labai svarbūs miško ekosistemų atsparumui, o monokultūros kelia jiems pavojų.
Miškų išsaugojimas ir tvarus tvarkymas yra svarbus ne tik klimato apsaugai, bet ir natūralių buveinių išsaugojimui bei pasaulinių ekosistemų stabilumui. Įgyvendinant tokias priemones, miškai gali atlikti pagrindinį vaidmenį kovojant su klimato kaita.