Ekonominė nelygybė: visame pasaulyje didėja pilietinio karo rizika!

Ekonominė nelygybė: visame pasaulyje didėja pilietinio karo rizika!

Dabartinis tyrimas, kurį atliko Tiubingeno universitetas rodo nerimą keliančias ekonominės nelygybės tendencijas ir jos sąsajas su pilietinio karo pavojumi. Išsami analizė, nagrinėjanti žemės ir pajamų pasiskirstymą per pastaruosius 200 metų 193 šalyse, atskleidžia, kad didėjanti ekonominė nelygybė tokiose šalyse kaip JAV, JK ir Rusija gerokai padidino pilietinio karo riziką. Šis tyrimas buvo paskelbtas žurnale „Review of Income and Wealth“.

Tyrimo metu sukurta nauja ekonominės nelygybės skaičiavimo priemonė, kurioje atsižvelgiama ne tik į pajamas ir žemės nuosavybę, bet ir į nukrypimus nuo vidutinio ūgio. Ūgis yra visuomenės gyvenimo lygio ir nelygybės rodiklis. Pavyzdžiui, istoriniai duomenys rodo, kad iki JAV pilietinio karo ūgio skirtumai tarp didesnes pajamas gaunančių grupių ir nekvalifikuotų darbuotojų gerokai išaugo.

Statistinės įžvalgos ir rizika

Pilietinio karo rizika Jungtinėse Valstijose per pastaruosius 30 metų išaugo nuo 10% iki 21% dėl nevienodo pajamų pasiskirstymo. Tyrimas taip pat rodo, kad nelygybė išaugo ir kitose šalyse, tokiose kaip Didžioji Britanija, Kinija, Indija ir Rusija. Ryšys tarp nevienodo pajamų pasiskirstymo ir pilietinių karų buvo statistiškai įrodytas, o pilietiniai karai apibrėžiami kaip konfliktai, kuriuose per metus žuvo daugiau nei 1000 kovų.

Tyrimas taip pat rodo, kad tokie veiksniai kaip šalies dydis ir gyventojų skaičius, taip pat ankstesni pilietiniai karai ir demokratijos lygis yra papildomi kintamieji, galintys turėti įtakos pilietinio karo rizikai. Įdomu tai, kad ekonomikos augimas neturi išmatuojamo poveikio pilietinio karo rizikai. Siekiant sumažinti pajamų grupių nelygybę, mokslininkai, be kita ko, rekomenduoja taikyti progresyvesnį pajamų mokestį ir geresnes galimybes gauti aukštos kokybės išsilavinimą.

Pasaulinės tendencijos ir nelygybės

Platesnis pasaulinės nelygybės vaizdas pateikiamas analizuojant Federalinė pilietinio ugdymo agentūra papildyta. 2021 metais 10 procentų turtingiausių pasaulio gyventojų uždirbdavo vidutiniškai apie 87 000 eurų per metus, o 50 procentų skurdžiausių gaudavo tik 2 800 eurų. Šis skirtumas atsispindi ir turto nuosavybėje: 10 procentų turtingiausių vidutiniškai turi apie 551 000 eurų, o skurdžiausiųjų 50 procentų – tik 4 100 eurų.

Vokietijoje pajamų nelygybė padidėjo nuo aštuntojo dešimtmečio, o nuo 1990-ųjų pabaigos iki 2000-ųjų vidurio labai išaugo. Pasauliniu mastu Europoje pajamų nelygybė yra mažiausia, o tokiuose regionuose kaip Lotynų Amerika ir Viduriniai Rytai patiria didesnę nelygybę. Antropologiniai tyrimai rodo, kad nuo didelės nelygybės kenčia visi visuomenės nariai, net ir turtingi piliečiai, nes nelygybė kelia stresą ir socialinę įtampą.

Šios išvados pabrėžia būtinybę žiūrėti į socialinę nelygybę ne tik kaip į ekonominę problemą, bet ir kaip į grėsmę socialinei taikai ir visuomenės stabilumui visame pasaulyje. Dėl to dar svarbiau imtis priemonių, mažinančių ekonominę nelygybę ir taip mažinančių konfliktų riziką.