Pyktis darbe: kaip emocijos gali pakeisti komandinį darbą!

Pyktis darbe: kaip emocijos gali pakeisti komandinį darbą!

Dabartinis Hohenheimo universiteto Štutgarte tyrimas tiria, kaip susidoroti su pykčiu darbo vietoje. 214 darbuotojų iš dešimties skirtingų pramonės šakų buvo apklausti ir fiksavo savo emocijas tris kartus per dieną per dvi savaites. Rezultatai rodo, kad pyktis neturėtų būti laikomas produktyvumo žudiku, bet iš tikrųjų tam tikromis aplinkybėmis gali turėti teigiamą poveikį produktyvumui. Tai labai priklauso nuo to, kaip darbuotojai elgiasi su savo pykčio jausmais. Hohenheimo universitetas praneša kad tiesioginio ryšio tarp pykčio ir produktyvumo nerasta.

Ypač paminėta, kad konstruktyvus pykčio įveikimas gali padėti geriau siekti profesinių tikslų. „Konfrontacinės įveikos“ metodas, kai atvirai ir pagarbiai sprendžiamos pykčio priežastys, skatina produktyvumą. Stiprus „mes“ jausmas komandoje padeda darbuotojams panaudoti pyktį kaip motyvaciją tobulinti komandinį darbą. Priešingai, mintis apie pyktį dažnai sukelia neigiamų pasekmių, tokių kaip išsekimas ir susikaupimo problemos.

Neigiamų emocijų priežastys

Pyktis ir pyktis dažnai yra reakcija į suvokiamas grėsmes ar neteisybę. Trigeriai gali būti tiek asmeninės, tiek profesinės sąveikos. Garsiai Haufe Neigiamos emocijos gali kilti dėl įvairių veiksnių: užblokuotų tikslų, nesąžiningo resursų paskirstymo ar patyčių, asmeninių išpuolių ir per didelių reikalavimų dėl didelio darbo krūvio.

Vadovai vaidina pagrindinį vaidmenį sprendžiant darbuotojų emocijas. Jie turi ir gebėjimą sukelti pyktį, ir atsakomybę reguliuoti savo emocijas. Todėl svarbu, kad vadovai suprastų jų priežastis ir kaip su jomis kovoti. Tokios strategijos kaip reguliarios grįžtamojo ryšio diskusijos ir atviras bendravimas gali padėti pagerinti emocinę situaciją komandoje.

Emocijų valdymo galia

Todėl efektyvus emocijų valdymas gali turėti lemiamos įtakos tiek darbuotojų, tiek vadovų sėkmei. Garsiai Sprendimų institutas Geras emocijų valdymas padidina individualius rezultatus ir užtikrina geresnę darbo atmosferą. Emocinis intelektas, gebėjimas atpažinti ir reguliuoti savo ir kitų emocijas – itin svarbus sėkmingam bendradarbiavimui.

Be to, vadovai gali panaudoti emocinę kompetenciją, kad sukurtų teigiamą darbo atmosferą ir būtų sektinas pavyzdys. Tiksliniai lyderių mokymai galėtų apimti bendravimo metodus ir streso valdymo strategijas, skatinančias sveiką emocijų valdymą. Galiausiai įmonėms naudingi darbuotojai, kurie atspariai susidoroja su emocijomis, nes teigiama darbo atmosfera gali žymiai padidinti našumą.