Paroda pabrėžia Geiershoefer šeimos kančias nacionalsocializmo laikais

Paroda pabrėžia Geiershoefer šeimos kančias nacionalsocializmo laikais

2025 m. gegužės 28 d. Eichšteto katalikų universitete atidaryta paroda „Ilgas neteisybės šešėlis“, nušviečianti Geiershoefer šeimos likimą nacionalsocialistų persekiojimo metu. Ši paroda yra trijų semestrų intensyvaus šiuolaikinės ir šiuolaikinės istorijos ir žurnalistikos studentų, vadovaujamų prof. dr. Vanessa Conze, mokslinio darbo rezultatas. Iš viso buvo peržiūrėta ir įvertinta daugiau nei 5000 puslapių šaltinio, siekiant sukurti mikroistorinę persekiojimo ir jo pasekmių perspektyvą. Dėmesys skiriamas dalyvaujantiems žmonėms, skirtingiems laiko lygiams ir sudėtingoms persekiojimo, išsiuntimo ir pokario temoms.

Šio projektinio darbo rezultatai ne tik pristatomi dabartinėje parodoje, bet ir publikuojami monografijoje "Ilgas neteisybės šešėlis. Nacionalsocialistinis persekiojimas ir jo pasekmės – Geiershoefer šeimos pavyzdys". Visi norintys gali aplankyti parodą KU universiteto bibliotekos fojė iki 2025 m. birželio 21 d. Ateityje planuojami pristatymai Ingolštate ir Allersberge, o bendradarbiaujant su Bayerischer Rundfunk galima ir podcast'u.

Žydų persekiojimas nacionalsocializmo sąlygomis

Paroda siekiama išplėsti ir pagilinti įprastus pasakojimus apie žydų persekiojimą nacionalsocializmo laikais. Šis persekiojimas prasidėjo sistemingai po nacių partijos atėjimo į valdžią 1933 m., kai Vokietijoje buvo agresyviai vykdoma žydų gyventojų diskriminacija. Antisemitinis mąstymas buvo pagrindinis nacionalsocializmo ideologijos pagrindas. Adolfas Hitleris anksti paskelbė apie „žydų naikinimą“, o tai padėjo pagrindą vėlesnei teroro ir naikinimo politikai.

Svarbiausias šio persekiojimo momentas buvo 1938 m. lapkričio pogromas, dar žinomas kaip „Krištolinės nakties naktis“. Tą naktį buvo sugriauta per 1400 sinagogų ir žydų maldos namų, nugriauta šimtai žydų parduotuvių ir namų, nužudyta apie 100 žydų. Šis valstybės surengtas smurto aktas sukėlė represijų bangą, dėl kurios buvo konfiskuotas visas žydų turtas ir žydų tautybės žmonės buvo pašalinti iš ekonominio gyvenimo.

Progresuojantis smurtas ir holokaustas

Nuo 1941 m. nacių vadovybė, ypač SS, įgyvendino paskelbtą „žydų naikinimą“. Apskaičiuota, kad apie 5,7 mln. žydų iš okupuotų Europos šalių buvo sistemingai nužudyta. Žmonės buvo dujomis ir deginami naikinimo stovyklose, o sušaudymo būriai nužudė daugybę žydų. Holokaustas, kaip radikaliausias genocidas istorijoje, reiškia ne tik žydų naikinimą, bet ir sintų bei romų, taip pat žmonių su negalia žudymą vienu metu.

Paroda KU ir ją lydintys leidiniai skirti ne tik prisiminti šią tamsiąją istorijos dalį, bet ir didinti supratimą apie šiurkščius žmogaus teisių pažeidimus bei žmones, esančius už skaičių. Tokios iniciatyvos kaip Gunterio Demnigo nuo 1995 m. pastatytas Stolpersteinas prisimena aukas ir atveria erdvę atskiroms istorijoms svarbiausių praeities įvykių kontekste.

Todėl Geiershoefer šeimos pavyzdys yra konkreti tyrimų sritis, nušviečianti nacionalsocializmo režimo nukentėjusių žmonių istoriją ir asmeninę patirtį. Jų istorija pasakojama toje vietoje, kur susijungia mokslas ir atmintis ir gali padėti geriau suprasti praeitį.