Švietimo šokas: štai kokią įtaką jūsų kilmė turi jaunų europiečių ateičiai!

Švietimo šokas: štai kokią įtaką jūsų kilmė turi jaunų europiečių ateičiai!

Bambergo Otto Friedricho universiteto koordinuojamas mokslinių tyrimų projektas „Europos jaunimas švietime ir perėjimas į darbo rinką“ (EDU-LAB) sprendžia vieną iš aktualiausių švietimo tyrimų iššūkių – socialinės kilmės įtaką jaunų žmonių išsilavinimo biografijoms Europoje. Garsiai uni-bamberg.de Projektu siekiama išanalizuoti perėjimą į darbo pasaulį ir nustatyti procesus, kurie gali sumažinti mokyklos nebaigimą ir pagerinti su darbu susijusį mokymąsi. Finansavimas siekia apie 3 milijonus eurų, iš kurių apie 300 000 eurų tiesiogiai skiriama Bambergo universitetui.

Projektas vyks iki 2027 m. gruodžio mėn. Tyrime dalyvauja įvairios institucijos iš kelių Europos šalių, įskaitant universitetus ir tyrimų institutus iš Austrijos, Vokietijos, Graikijos ir Portugalijos. Tikslinė grupė – jaunimas nuo 15 iki 30 metų, orientuojantis į lygias galimybes ir politinių priemonių, investicijų bei sisteminių veiksnių įtaką.

Socialinė nelygybė švietimo sistemoje

Švietimo nelygybės kontekste svarbu pabrėžti, kad švietimas vaidina lemiamą vaidmenį darbo, pajamų ir socialinio dalyvavimo srityse. Pagrindinio įstatymo 7 straipsnis įpareigoja valstybę auginti ir lavinti visus vaikus. Švietimo įstaigos Vokietijoje paprastai yra nemokamos arba labai subsidijuojamos, o mokyklą lankyti privaloma iki 18 metų. Vis tiek rodyti bpb.de ir bpb.de kad mokymosi sėkmė labai priklauso nuo socialinės kilmės. 2021 metais tik apie 50 % jaunuolių iš socialiai remtinų šeimų įgijo profesinį išsilavinimą.

Priešingai, daugiau nei 50 % žmonių iš akademinių šeimų yra įgiję laipsnį. Šios nelygybės kyla ne tik dėl nevienodų mokymosi sąlygų, bet ir dėl ankstyvų ugdymo sprendimų mokykloje. Taip pat pranešama, kad Vokietijos švietimo sistema veikia kaip „rūšiavimo mašina“, ankstyvoje stadijoje suskirstanti mokinius į skirtingus mokyklų tipus ir taip sustiprindama skirtumus, o ne juos ištaisydama.

Ankstyvasis vaikystės ir mokyklinis ugdymas

Ankstyvasis ugdymas vaidina esminį vaidmenį mokantis pažintinių ir nekognityvinių įgūdžių. Ataskaitos rodo, kad aukštos kokybės vaikų priežiūra gali padėti sumažinti rasinius skirtumus. While educational participation is high for 3- to 6-year-olds, there are social differences in participation in early childhood education programs: children from socially disadvantaged families are less likely to take part in such programs.

Be to, tokie tyrimai kaip PISA, TIMSS ir IGLU aiškiai parodo, kad skirtingų socialinių klasių mokinių rezultatai skiriasi. I ir II vidurinėje mokykloje vaikai iš akademinių šeimų dažnai turi pranašumą ir pasiekia aukštesnę kvalifikaciją. Ypač stebina tai, kad jaunų žmonių iš migrantų šeimų mažai dalyvauja vidurinės mokyklos kursuose.

EDU-LAB projektas taip pat įtrauks jaunų žmonių ir atitinkamų grupių, pvz., šeimų, mokytojų ir darbdavių, patirtį į tyrimą, kad būtų galima gauti realių rezultatų. Bendradarbiavimas su tarptautiniais partneriais yra skirtas padėti įveikti mokyklinius ir nepakankamai atstovaujamų grupių profesinės integracijos iššūkius. Lyginamuoju skirtingų šalių švietimo sistemų tyrimu tikimasi gauti vertingų įžvalgų, kurios galėtų prisidėti prie nevienodos švietimo padėties Europoje gerinimo.