Demokratija klimato apsaugos srityje: kartu kovokime su krize!

Demokratija klimato apsaugos srityje: kartu kovokime su krize!

2025 m. kovo 17 d. vyks panelinė diskusija „Demokratija ir klimato apsauga – (kaip) tai gali veikti? vyko Unterbibergo Šv.Georgo parapijos centre. vietoj. Iniciatyva „Neutralus klimatui 2035“ surengė renginį, skirtą išreikšti klimato krizės aktualumą ir demokratijos vaidmenį šiame kontekste. Tarp dalyvių buvo profesorė Hedwig Richter iš Miuncheno Bundesvero universiteto, žurnalistas Berndas Ulrichas, CSU valstijos parlamento narė Kerstin Schreyer ir daktaras Andreasas Kießlingas iš Bayernwerk.

Diskusijos sukosi apie klimato apsaugos priemonių suderinamumą su demokratiniais procesais. Tiek prof. Richteris, tiek Berndas Ulrichas pabrėžė veiksmų skubumą klimato krizės metu ir pabrėžė dažnai egzistuojantį konfliktą tarp veikimo demokratinėje valstybėje ir būtinų greitų sprendimų.

Piliečių vaidmuo ir techniniai iššūkiai

Savo indėlyje Dr. Kießling pabrėžia būtinybę spręsti techninius iššūkius įvairiais lygiais. Jis paminėjo svarbias temas, susijusias su augalais, tinklais ir saugyklomis, kurios yra būtinos sėkmingai klimato apsaugai. Kerstin Schreyer pabrėžė piliečių vaidmenį politiniame procese ir paragino labiau įtraukti gyventojus į sprendimus, turinčius įtakos klimato apsaugai.

Diskusijos dalyvių sutarimas suformulavo nuomonę, kad pokyčiai įmanomi tik kartu politiniame, ekonominiame ir socialiniame lygmenyse. Prof. Richteris ir Berndas Ulrichas perspėjo apie neigiamas klimato apsaugos delsimo pasekmes, kurios gali dar labiau pabloginti ir taip grėsmingą situaciją.

Politinis kraštovaizdis ir klimato kaita

Žvilgsnis į politinę sistemą rodo, kad klimato politikos ir tvarumo temos dar prieš kelerius metus buvo mažai dėmesio sulaukusios, ypač tarp populistinių ir dešiniųjų ekstremistinių partijų. Šios grupės dažnai neigia žmogaus sukeltus klimato pokyčius ir naudojasi žmonių nesaugumu savo naudai. Diskusijos apie klimatą ir tvarumą dažnai netinkamai naudojamos propagandos tikslais.

Populistiniai naratyvai kaltina tariamai korumpuotą kairiųjų-žaliųjų elitą, kuris ignoruoja nacionalinius interesus. Tokie judėjimai kritikuoja tarptautines organizacijas ir patys bando pretenduoti į tvarumą. Nors kai kurios dešiniojo sparno ekstremistinės organizacijos aplinkos apsaugą laiko savo etninės ideologijos dalimi, ši „dešinės ekologija“ neturi visuomenės paramos, kurios reikia, kad padarytų reikšmingą poveikį. Nepaisant to, ši tema tebėra paremta dešiniųjų ekstremistinių ideologijų elementais.

Tarptautinė klimato apsaugos sistema

Tarptautiniam klimato apsaugos kontekstui būdingi svarbūs susitarimai, tokie kaip Kioto protokolas, priimtas 1997 m., ir 2015 m. Paryžiaus klimato susitarimas. Pastaruoju siekiama, kad pasaulinis atšilimas būtų gerokai mažesnis nei 2 °C, ir stengiamasi pasiekti 1,5 °C. Nacionalinis indėlis į išmetamųjų teršalų mažinimą čia yra labai svarbus.

Paryžiaus susitarime taip pat raginama nustatyti finansavimo tikslus, kurie padėtų šalims pereiti prie klimatui neutralios ateities. Europoje Europos apyvartinių taršos leidimų prekyba reguliuoja apie 45 % visų ES išmetamų teršalų kiekio, o Žaliojo kurso tikslas – iki 2050 m. neutralizuoti klimatą. Vokietija priėmė klimato apsaugos įstatymą, kuriuo siekiama iki 2050 m. neutralizuoti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, o iki 2030 m.

Klimato politikos iššūkių sudėtingumą dar labiau padidina tai, kad šie tikslai neįgyvendinami ir nesilaikoma. Kaip parodė diskusija Unterbiberge, mokslo, politikos ir visuomenės dialogas tebėra labai svarbus būsimai pažangai kovojant su klimato kaita. Iniciatyva „Neutralus klimatas 2035“ jau planuoja tolesnius renginius, skatinančius šį dialogą.