Wilmso naviko tyrimo proveržis: nukentėjo tėvų vaikai!

Transparenz: Redaktionell erstellt und geprüft.
Veröffentlicht am

Viurcburgo universiteto tyrimai dėl Wilmso navikų mažiems vaikams atskleidžia genetinius rizikos veiksnius ir naujus gydymo metodus.

Forschung der Uni Würzburg zu Wilms-Tumoren bei Kleinkindern enthüllt genetische Risikofaktoren und neue Therapieansätze.
Viurcburgo universiteto tyrimai dėl Wilmso navikų mažiems vaikams atskleidžia genetinius rizikos veiksnius ir naujus gydymo metodus.

Wilmso naviko tyrimo proveržis: nukentėjo tėvų vaikai!

Viurcburgo universiteto tyrimų grupė padarė didelę pažangą tirdama inkstų navikus, ypač Wilmso navikus. Šia inkstų vėžio forma pirmiausia serga vaikai iki penkerių metų ir yra viena iš labiausiai paplitusių vėžio rūšių šiame amžiuje. Maždaug 100 vaikų Vokietijoje kasmet suserga šiuo augliu. Kaip uni-wuerzburg.de Remiantis pranešimais, mokslininkai analizuoja paveldimą polinkį į Wilms navikus, naudodami mėginius iš Wilms Tumor Biobank, surinktų per tris dešimtmečius, nuo 1994 iki 2022 m.

Iš viso buvo ištirti maždaug 1800 paveiktų vaikų mėginiai. Tyrėjai sugebėjo nustatyti 20 šeiminių navikų ir 109 dvišalius navikus. Pastebėtina, kad daugiau nei 90% atvejų turėjo genetinį polinkį. Šie rezultatai patvirtina „dviejų smūgių hipotezę“, kurią suformulavo Alfredas Knudsenas, kad paaiškintų naviko atsiradimą. Nustatyta dažna naviko slopinimo geno – WT1 geno – mutacija. Abiejų WT1 kopijų inaktyvavimas kartu su augimo faktoriaus IGF2 aktyvavimu yra pagrindinis naviko formavimosi veiksnys.

Genetiniai radiniai ir jų pasekmės

Tyrimas taip pat parodė, kad genetiniai gemalo linijos pokyčiai buvo nustatyti maždaug 50% pacientų. Tačiau trečdalis vaikų turėjo IGF2 geno genominio įspaudo sutrikimų, kurie nėra paveldimi. Dėl šių epigenetinių polinkių dažnai susidaro normalios ir sutrikusios IGF2 ekspresijos „mozaikos“, kurios gali mutuoti inkstų ląstelėse ir išsivystyti navikai. Vaikams, turintiems šį konkretų neuropatologinį žvaigždyną, padidėja antrųjų navikų ir ankstyvo inkstų nepakankamumo rizika, kurią dar labiau sustiprina abiejų kartų brolių ir seserų genetinės anomalijos. Todėl mokslininkai rekomenduoja atlikti molekulinius kraujo ir naviko mėginių tyrimus, kad ankstyvoje stadijoje nustatytų didelės rizikos atvejus.

Kitas svarbus tyrimo aspektas – genetinių pokyčių vaidmuo gydant ir prognozuojant ligą. Navikai su WT1 geno pakitimais sudaro atskirą pogrupį, o kitiems navikams būdingos įvairios, iš dalies nežinomos mutacijos. Genų ekspresijos modeliai ir DNR metilinimas yra labai svarbūs norint suskirstyti į genetiškai apibrėžtus pogrupius, o tai padeda kurti pritaikytus gydymo planus. Tokiomis strategijomis siekiama sumažinti šalutinį poveikį ir užtikrinti veiksmingą gydymą.

Šiame tyrime bendradarbiauja Wellcome Sanger institutas ir kitos institucijos, įskaitant Kembridžo universiteto ligonines NHS Foundation Trust ir Great Ormond Street ligoninę. Šiomis tarpdalykinėmis pastangomis siekiama tobulinti rizikos vertinimą ir tikslinę nukentėjusių vaikų patikrą.

Žvilgsnis į ateitį

Tyrimo rezultatai rodo, kad genetinės analizės ir geresnis Wilmso navikų biologijos supratimas yra labai svarbūs ne tik sergantiesiems, bet ir jų broliams ir seserims bei palikuonims. Ilgainiui šios išvados galėtų padėti sukurti veiksmingas patikros programas, kurios leistų ankstyvoje stadijoje nustatyti genetinius polinkius. Tai gali ne tik pagerinti gydymo rezultatus, bet ir sumažinti antrinio vėžio riziką.

Pradinė tyrimo publikacija pasirodė „Genome Medicine“ ir atspindi esminį pokytį, kaip mes žiūrime į genetines ligas, tokias kaip Wilmso navikas. Galiausiai tokie tyrimai sudaro pagrindą ateityje pasirinkti tikslesnius ir į pacientą orientuotus gydymo metodus. Parama iš organizacijų, tokių kaip Little Princess Trust, Wellcome, DFG ir BMBF, vaidina lemiamą vaidmenį skatinant šį svarbų mokslinį darbą.