AfD rinkėjų elgesys skiepijant: kaip įtakoja politinės nuostatos

AfD rinkėjų elgesys skiepijant: kaip įtakoja politinės nuostatos

Noras skiepytis Vokietijoje yra ne tik sveikatos klausimas, bet ir gilesnių socialinių bei politinių srovių rodiklis. Naujame Bambergo Otto Friedricho universiteto tyrime nagrinėjama Alternatyva Vokietijai (AfD) šalininkų vakcinacijos elgsena korona pandemijos metu. Rezultatai rodo, kad AfD rinkėjai yra vidutiniškai 28 procentiniais punktais mažiau linkę pasiskiepyti nei kitų partijų rinkėjai. Tai kelia įdomių klausimų apie politinio identifikavimo vaidmenį elgsenoje su sveikata.

Tyrime, paskelbtame Cologne Journal of Sociology and Social Psychology, nagrinėjamos šio reikšmingo neatitikimo priežastys. Esminė išvada yra ta, kad tokių skirtumų tarp noro skiepyti negalima paaiškinti tokiais demografiniais veiksniais kaip amžius ar išsilavinimas arba asmeninis stresas pandemijos metu. Vietoj to, politinės nuostatos vaidina pagrindinį vaidmenį. Tyrimo duomenimis, pandemijos suvokimas kaip grėsmė asmens laisvėms ypač turi didelės įtakos pasirengimui skiepytis.

Politinės nuotaikos įtaka

Be to, politinio neatstovavimo jausmas įtakoja norą skiepytis. Daugelis AfD rėmėjų nesijaučia tinkamai atstovaujami nusistovėjusių partijų, o tai neigiamai veikia jų sprendimą pasiskiepyti. Šie pastebėjimai yra svarbūs ne tik dabartinei diskusijai, bet ir gali būti svarbūs būsimoms visuomenės sveikatos priemonėms ir skiepijimo kampanijoms.

Tyrimas pagrįstas reprezentatyviomis 7 762 žmonių apklausomis, atliktomis 2021 m. kovo–spalio mėnesiais. Be noro skiepytis, taip pat buvo užfiksuoti demografiniai duomenys, asmeninė pandemijos patirtis ir pasitikėjimas politika bei visuomene. Taigi analizė sudaro pagrindą gilesniam politinės tapatybės įtakos individualiems veiksmams išnagrinėjimui.

Populizmas ir balsavimo elgsena

Žvelgiant į AfD platesniame politiniame kontekste, tampa aišku, kad partijai pandemijos metu nepavyko sulaukti rinkėjų palaikymo. Analizė rodo, kad 2021 metų federaliniuose rinkimuose AfD net pralaimėjo 2,3 procentinio punkto. Jų populistinė esminės opozicijos strategija nesulaukė palaikymo, kurio jie tikėjosi, nes AfD rėmėjų bazė buvo stipriai susiskaldžiusi dėl pirmenybės priemonių COVID-19 suvaldyti. Individualus poveikis buvo dar vienas svarbus veiksnys, kuris prisidėjo prie to, kad AfD balsų dalis buvo mažesnė regionuose, kurie ypač smarkiai nukentėjo nuo pandemijos.

Taip pat buvo nustatyta, kad COVID-19 krizė nesuteikė tų pačių galimybių mobilizuotis kaip ir ankstesnės krizės, tokios kaip finansų krizė ar 2015/2016 m. pabėgėlių krizė. Atrodo, kad skirtingi AfD elektorato požiūriai daro didelę įtaką balsavimo elgesiui, kaip rodo nauji duomenys apie rinkėjų požiūrį ir regioninės pandemijos sunkumą.

Euroskeptiškų partijų ateitis

Didesniame Europos kontekste euroskeptiškų partijų rinkėjų potencialas išaugo. Tikimasi, kad per 2024 m. birželį vyksiančius Europos Parlamento rinkimus tokios partijos gaus reikšmingos naudos. Neseniai atliktas tyrimas rodo, kad trečdalyje ES šalių prieš ES nusiteikusios jėgos gali atsidurti pirmoje vietoje, o dar trečdalyje – antroje vietoje. Vokietijoje parama euroskeptiškoms partijoms, ypač AfD, išaugo dvigubai – iki 26 proc.

Piliečių susirūpinimas dėl infliacijos, tarptautinio saugumo, migracijos ir klimato yra giliai įsišaknijęs ir skatina skepticizmą ES atžvilgiu. Šis skepticizmas matomas atsižvelgiant į netinkamą ES politikos lūkesčių išsipildymą. Susi Dennison iš ECFR ekspertų grupės kritikuoja tai, kad daugelis piliečių jaučiasi atskirti nuo didelių sprendimų. Šis vertinimas parodo, kaip politinis neapibrėžtumas įtakoja socialinį klimatą Europoje.

Apibendrinant galima teigti, kad AfD šalininkų elgsenos skiepijimo tyrimas rodo, kad politinė tapatybė ir asmeninė patirtis krizės metu yra glaudžiai susijusios ir galiausiai gali turėti įtakos populistinių partijų ateičiai Europoje. Socialinių tendencijų ir asmens sveikatos sąveika yra sudėtinga ir ją reikia atidžiai apsvarstyti.

Norėdami gauti daugiau informacijos apie Otto Friedricho universiteto Bambergo tyrimą, apsilankykite uni-bamberg.de. Norėdami gauti informacijos apie rinkėjų pageidavimų analizę, žr pmc.ncbi.nlm.nih.gov. Daugiau informacijos apie Europos perspektyvą ir artėjančius rinkimus rasite adresu tagesschau.de perskaityti.