Inovatyvios technologijos apsaugo jūsų vietos duomenis – štai kaip tai veikia!
Miuncheno universiteto mokslininkai kuria naujoviškus nulinių žinių metodus vietos duomenų apsaugai, kad būtų suderintas tikslumas ir privatumas.

Inovatyvios technologijos apsaugo jūsų vietos duomenis – štai kaip tai veikia!
Miuncheno technikos universiteto mokslininkai sukūrė novatorišką procesą, kuris gali pakeisti privatumo apsaugą, kai kalbama apie patikrinamus vietos duomenis. Šios naujovės esmė – nulinių žinių įrodymų taikymas, leidžiantis patvirtinti teiginių apie vietą pagrįstumą, tačiau neatskleidžiant tikslių duomenų. Šis metodas yra reikšmingas atsakas į didėjantį susirūpinimą dėl privatumo vis labiau susietame pasaulyje. Jensas Ernstbergeris, pagrindinis tyrimo autorius, pabrėžia, kad pagrindinis iššūkis yra suderinti duomenų apsaugą ir tikslią informaciją apie vietą nepažeidžiant vartotojų privatumo.
Kad tai pasiektų, Ernstbergerio tyrimų grupė sujungia nulinių žinių įrodymus su naujovišku tinklelio modeliu – vadinamąja hierarchine šešiakampio tinklelio sistema. Ši sistema suskirsto Žemės paviršių į skirtingas ląsteles, kurios yra skirtos teikti skirtingą vietą, atsižvelgiant į konkrečius kiekvienos programos reikalavimus. Tai suteikia vartotojams galimybę atskleisti savo vietą įvairiais detalumo lygiais, pavyzdžiui, miesto ar parko lygiu, o tiksli jų padėtis lieka anonimiška.
Nulinių žinių įrodymų naudojimas
Nulinių žinių įrodymai, taip pat žinomi kaip nulinių žinių įrodymai, yra procedūros, leidžiančios vienai šaliai (įrodytojui) įrodyti kitai šaliai (tikrotojui), kad ji žino paslaptį, neatskleisdamos pačios paslapties. Tipiškas šio metodo pritaikymas gali būti naudojamas kriptografijoje, pavyzdžiui, autentifikuojant kriptovaliutą, pvz., „Zcash“, arba siekiant išlaikyti anonimiškumą teikiant mobiliojo mokėjimo paslaugas, pvz., „Bluecode“. Susirūpinimas dėl duomenų apsaugos taip pat paskatino ES skaitmeninės identifikacijos reglamentą, kuriame reikalaujama naudoti nulinių žinių protokolus būsimoje EUDI piniginėje.
Šie įrodymai paprastai veikia per klausimų ir atsakymų protokolą, pagal kurį įrodytojas gali įrodyti tikrintojui, kad žino paslaptį, atlikdamas tris bendravimo veiksmus. Tai iliustruoja klasikinis pavyzdys: vienas žmogus (Peggy) nori parodyti kitam (Viktorui), kad žino paslaptį, jos tiesiogiai neatskleisdamas. Jei Peggy pavyksta atlikti reikiamą užduotį keliais bandymais, Viktoras su didele tikimybe gali manyti, kad Peggy iš tikrųjų žino paslaptį.
Praktiniai įgyvendinimo iššūkiai
Nepaisant daug žadančių metodų, nulinių žinių protokolai dažnai tampa problemiški praktiškai įgyvendinant. Jie dažnai reikalauja aukšto lygio sąveikos ir gali būti pažeidžiami pakartotinių atakų. Dėl to šiuo metu standartizuoti autentifikavimo protokolai labiau pagrįsti skaitmeniniais parašais. Nepaisant to, nulinių žinių įrodymai žymiai išplečia interaktyvias įrodymų sistemas ir yra daug žadantis žingsnis skaitmeniniu požiūriu saugių sprendimų link.
Pokyčiai Miuncheno technikos universitete yra ne tik technologinė pažanga, bet ir svarbus žingsnis sprendžiant įtampą tarp duomenų apsaugos ir technologinių galimybių. Jenso Ernstbergerio tyrimų grupė parodo, kaip naujoviškos koncepcijos, tokios kaip šešiakampio tinklelio sistema, kartu su nulinių žinių įrodymais, gali iš esmės pakeisti mūsų požiūrį į vietos duomenis.
Norėdami gauti daugiau informacijos apie pokyčius Miuncheno technikos universitete, apsilankykite TUM. Išsamius nulinių žinių įrodymų paaiškinimus galite rasti adresu Vikipedija.