Nauja patikėtinių taryba Eichštete: Bažnyčia ir politika dialoge!

Nauja patikėtinių taryba Eichštete: Bažnyčia ir politika dialoge!

2025 metų vasario 21 dieną Eichšteto rotušėje įvyko steigiamasis naujosios Katalikų universiteto (KU) kuratorių tarybos posėdis. Į šį svarbų įvykį pakvietė Eichšteterio meras Josefas Grienbergeris, kuris pats yra globėjų tarybos narys. Šiame komitete yra daug įtakingų asmenybių, įskaitant Bundestago narį dr. Reinhardą Brandlį ir valstijos parlamento narius Tanją Schorer-Dremel ir Alfredą Grobą. Apygardos administratoriai Aleksandras Anetsbergeris ir Martinas Neumeyeris taip pat yra patikėtinių tarybos nariai, kaip ir ilgametė Eichštaterio valstijos parlamento narė Eva Gottstein.

Be to, globėjų taryboje yra atstovaujami Katalikų bažnyčios atstovai, tarp jų Eichstätter generalinis vikaras Michaelas Alberteris ir Bavarijos katalikų biuro vadovas daktaras Matthias Belafi. Išrinkus naująjį Ingolštato merą, jis taip pat bus pakviestas dirbti į globėjų tarybą. Patikėtinių taryba atlieka patariamąją funkciją ir turėtų susitikti du kartus per metus, kad sustiprintų esamus bažnyčios ir politikos ryšius bei paremtų KU profiliavimo procese.

Stebėtojų tarybos tikslai ir funkcijos

Pagrindinis patikėtinių tarybos tikslas – į KU plėtros procesą įtraukti perspektyvas iš vietos politikos ir bažnyčios. Stebėtojų tarybos pirmininkas Horstas Seehoferis posėdyje pabrėžė būtinybę stiprinti mainus tarp universiteto ir politinio lygmens. Seehoferis pranešė apie pradines diskusijas su katalikų biuru Berlyne, siekiant sustiprinti ryšius su federaline ir valstijos politika.

Prof. dr. Gabriele Gien, KU prezidentė, ir kancleris Eckhardas Ulmeris pasinaudojo galimybe pateikti informaciją apie naujausius universiteto pokyčius. Pagrindinė susitikimo tema buvo bažnyčios ir politikos santykis, kuris veikia įtampos zonoje. Seehoferis pabrėžia abipusę bažnyčios ir politikos priklausomybę bei būtinybę į socialinę politiką integruoti daugiau dvasinių nuostatų.

Bažnyčios ir švietimo vaidmuo

Švietimo srityje akivaizdi ir bažnyčių svarba visuomenėje. Tiek evangelikų, tiek katalikų bažnyčios aktyviai dalyvauja politinio švietimo srityje. Pasak Federalinės pilietinio ugdymo agentūros, jie prisiima socialinę atsakomybę ir yra įkūrę tokias organizacijas kaip Evangelikų akademijos ir katalikiškos švietimo organizacijos. Šios institucijos siūlo daugybę politinio švietimo renginių ir taip skatina socialinį diskursą.

Berlyno evangelikų akademija ir Katalikų akademija kasmet surengia kelis šimtus renginių, kuriuose nagrinėjamos svarbios socialinės problemos. Pagrindinis dėmesys skiriamas teisingumui, solidarumui ir bendrajam gėriui, vadovaujantis katalikiško socialinio mokymo principais. Šios edukacinės aukos yra prieinamos ne tik bažnyčios nariams, bet ir platesnei visuomenei bei prisideda prie bendro politinio auditorijos švietimo.

Dabartiniai iššūkiai ir pokyčių procesai

Tačiau ir Vokietijos bažnyčios susiduria su iššūkiais. Nuolatinis narių skaičiaus mažėjimas ir bažnyčios lankomumo mažėjimas yra didelė našta. Katalikų Bažnyčioje pamaldų lankomumas siekia 13,7 proc., o protestantų bažnyčioje – tik 3,7 proc. Dėl šios raidos didėja naujų religinių alternatyvų konkurencija ir keičiasi individualios žmonių religinės praktikos.

Šiame kontekste bažnyčios stengiasi išlaikyti ir plėsti savo įtaką politikoje ir visuomenėje. Nors tarp bažnyčių ir visuomenės tvyro įtampa, ypač tokiais klausimais kaip religinis švietimas ir bažnytinės santuokos, dabartiniai įvykiai rodo, kad dialogas ir bendradarbiavimas tarp bažnyčios ir politikos yra kaip niekad būtini norint užtikrinti teigiamą socialinę įtaką.