PISA tyrimas 2025 m.: Vokietijos švietimas laisvajame rudenį – ko trūksta dabar!

PISA tyrimas 2025 m.: Vokietijos švietimas laisvajame rudenį – ko trūksta dabar!

PISA tyrimas jau 25 metus yra svarbus etalonas vertinant švietimo sistemų kokybę visame pasaulyje. Šis tarptautinis lyginamasis tyrimas, inicijuotas EBPO, siunčia aiškius signalus apie jaunų žmonių ugdymosi rezultatus ir kelia klausimus apie teisingumą ir lygias galimybes atitinkamose mokyklų sistemose. Kitas pagrindinis egzaminas vyks 2025 metų balandį ir gegužę, per kurį dešimtys tūkstančių penkiolikmečių mokinių atliks skaitymo, matematikos ir gamtos mokslų užduotis. Šio tyrimo rezultatai dažnai yra atspirties taškas gyvoms diskusijoms apie švietimo lygybę ir mokyklų kokybę Vokietijoje ir už jos ribų uni-bamberg.de pranešė.

Prof. dr. Cordula Artelt, Bambergo universiteto išilginių edukacinių tyrimų vadovė, pabrėžia tarptautinį PISA tyrimo palyginamumą kaip neatskiriamą jos politinės motyvacijos dalį. Artelt dalyvavo pirmajame PISA tyrime 2000 m. ir nuo tada prisidėjo prie įvairių ataskaitų. Ypač atkreiptinas dėmesys į tai, kad Vokietija jau 12 metų demonstruoja mažėjimo tendenciją, o tai gali būti siejama su besikeičiančiais studentų būriais ir skaitmeninimo iššūkiais. Siekdama atsižvelgti į šiuos pokyčius, Federalinė švietimo ir tyrimų ministerija (BMBF) pradėjo programą „StartChances“, kuri nuo 2024 m. rugpjūčio mėn. specialiai remia mokyklas, kuriose yra daug socialiai remtinų mokinių. Šios programos veiksmingumas bus vertinamas 2026–2027 mokslo metais.

Išsilavinimo nelygybė tarptautiniame palyginime

Diskusija apie gerai pasiekusių studentų ir išsilavinimo nelygybės pusiausvyrą išlieka jautri. 2022 metų PISA duomenimis, 9 klasių mokinių matematikos įgūdžių analizė rodo, kad EBPO šalių mokyklų sistemos labai skiriasi. Studentai iš Kanados surenka vidutiniškai 484 taškus iš matematikos, o studentai iš Graikijos – tik 436 balus. Stebina didelė veiklos skirtumų dalis, kurią galima priskirti socialinei kilmei. Graikijoje – 11,8 proc., Kanadoje – 10,2 proc. Slovakijoje švietimo nelygybė yra didžiausia EBPO – 25,7 proc bpb.de nurodo.

Analizė, naudojant ekonominės, socialinės ir kultūrinės padėties indeksus (ESCS), rodo, kad nėra sistemingo ryšio tarp veiklos lygių ir išsilavinimo nelygybės. Šalys, esančios penkių dalių klasifikacijos viršutiniame kvadrante, pavyzdžiui, Japonijoje, Kanadoje ir Korėjoje, pasižymi dideliu našumu ir maža nelygybe. Kita vertus, Vokietija atsidūrė aukštų rezultatų ir didelės nelygybės kvadrante, o tai yra iššūkis švietimo strategijai. Be to, prof. Artelt išreiškia susirūpinimą dėl mokytojo profesijos nevertinimo Vokietijoje ir ragina apie tai diskutuoti diferencijuotai. Ji mato, kad vyraujantis neigiamas mokytojų vaizdavimas žiniasklaidoje yra priežastis, galinti atgrasyti potencialius mokytojus.

Padėka mokytojams

Artelt teigia, kad didesnis švietimo ir mokytojų vaidmens vertinimas galėtų turėti teigiamą poveikį visai mokyklų sistemai. Nors vykstančios diskusijos apie mokyklų reformą ir švietimo kokybę yra svarbios, jos negali nepastebėti kasdien esančių klasėje poreikių ir pastangų. Visuomenė turi savęs paklausti, kiek jai vertas naujos kartos išsilavinimas ir kaip turėtų būti sudarytos pagrindinės sąlygos mokytojams, kad būtų sukurta teigiama mokymosi aplinka.