Dainavimas sielai: kaip muzika stiprina atmintį senatvėje!

Dainavimas sielai: kaip muzika stiprina atmintį senatvėje!

KU centre muzikinė aistra yra labai svarbi. Universitete, kuris žinomas dėl savo gyvybingos chorinės kultūros, studentai dainuoja įvairiuose kolektyvuose – nuo ​​universiteto chorų ir kamerinių chorų iki mažesnių ansamblių ir įvairių muzikos žanrų solo pasirodymų. Universiteto choro direktorius Andreasas Kehras pabrėžia, kad daugelis studentų, mokydamiesi, tampa mokytojais ir taip vadovauja mokyklos ar vaikų chorams. Šie muzikiniai užsiėmimai dažnai tęsiasi ir baigus mokslus, net jei absolventai nedirba mokykloje. Praneša KU.de apie teigiamą dainavimo poveikį ir plačią dainavimo prieinamumą daugeliui mokinių.

Muzikologė prof. dr. Kathrin Schlemmer yra pasišventusi dainavimo ir balso tyrimams. Ji įsitikinusi, kad dainavimas gali būti matomas kaip atminties metodas. Jų tyrimai rodo, kad daugelio žmonių atmintyje dainos saugomos fiksuotu raktu, o tuo pat metu jie dažnai mano, kad nemoka dainuoti. Schlemmeris pabrėžia, kad muzikiniai gebėjimai vertinami kaip įprastai pasiskirstę – tik nedidelė grupė yra labai talentinga arba mažiau pajėgi.

Muzikinės veiklos svarba smegenims

Šiuo metu, kai sparčiai sensta visuomenė, kognityvinių funkcijų palaikymo svarba tampa vis svarbesnė. Naujausi tyrimai rodo, kad muzikinė veikla, pavyzdžiui, grojimas instrumentu ar dainavimas, gali turėti didelės naudos senstančioms smegenims. Studijoje Tarptautinis Geriatric Psychiatry žurnalas paskelbė, analizavo PROTECT tyrimo duomenis, kuriuose buvo tirti 40 metų ir vyresni žmonės. Nustatyta, kad suaugusiųjų, grojančių instrumentu, darbinė atmintis ir vykdomosios funkcijos pagerėjo.

Rezultatai rodo, kad fortepijono žaidėjai turi didžiausią pažinimo naudą, o grojimas pučiamaisiais ir pučiamaisiais instrumentais taip pat turi teigiamą poveikį, nors jis yra ne toks ryškus. Keista, kad tarp pažinimo ir grojimo mušamaisiais, styginiais instrumentais ar gitara reikšmingo ryšio nerasta. Nepaisant to, išryškinamas chorinio dainavimo ir pažintinės sveikatos ryšys, nors lieka neaišku, ar naudą duoda pats dainavimas, ar socialinis chorinio dainavimo aspektas.

Muzika kaip apsaugos priemonė

Dr Jennie Dorris iš Pitsburgo universiteto pabrėžia, kokios svarbios tam tikros priemonės gali būti pažinimui. Ankstesni tyrimai taip pat rodo, kad muzikos grojimas gali padidinti nervinių impulsų greitį ir paskatinti mielino susidarymą. Šie fiziologiniai mechanizmai prisideda prie muzikos terapijos integravimo į neurologinių ligų, tokių kaip demencija ar Alzheimerio liga, gydymą. Tyrimai rodo, kad muzikinė veikla suaugus yra veiksminga pažinimo funkcijų palaikymo strategija.

Apibendrinant galima teigti, kad tiek dainavimas bendruomenėje, tiek muzikavimas individualiai yra esminės gyvenimo dalys, kurios ne tik praturtina žmogų, bet ir turi teigiamos įtakos visuomenei bei bendruomenėms, kuriose gyvename. Atsižvelgiant į precedento neturinčią naudą, kurią muzikavimas turi pažinimo funkcijai, muzikinio ugdymo vertė mokyklose ir už jos ribų tampa dar aiškesnė, ypač tuo metu, kai muzikos programoms kyla pavojus.