Šalys reitinge: Vokietija septintoje vietoje – sėkmė ar pavojus?

Šalys reitinge: Vokietija septintoje vietoje – sėkmė ar pavojus?

Pasau universitete tęsiamas valstybingumo indekso (StIx) projektas, kuris yra svarbus žingsnis tiriant valstybių funkcionavimą visame pasaulyje. Dr. Theresa Paola Stawski vadovauja šiam projektui, kurį iš pradžių finansavo Vokietijos tyrimų fondas (DFG) Viurcburgo universitete. Rezultatai yra ant Pagrindinis valstybingumo indekso puslapis galima peržiūrėti, kuriame siūlomi internetiniai analizės įrankiai, skirti šalių profiliams ir tendencijoms ištirti. Svetainės tikslinės grupės – mokslininkai, politikos veikėjai, studentai ir suinteresuota visuomenė.

Dabartiniame reitinge Singapūras užima pirmąją vietą kaip geriausiai funkcionuojanti valstybė, po to seka Estija ir Danija. Vokietija pakilo į septintąją vietą, o šešios šalys laikomos žlugtomis. 2023–2024 m. balansas yra šiek tiek teigiamas: iš 174 valstijų 88 pagerėjo, o 80 patyrė regresiją. Nerimą kelia tai, kad 2024 m. iš viso 93 iš 174 valstijų bus klasifikuojamos kaip įvairaus laipsnio defektinės, o daugiau nei pusė jų bus laikomos pažeidžiamomis. Tokios šalys kaip Libija, Jemenas ir Haitis užima paskutines reitingo vietas.

Valstybių ir institucijų dinamika

Empiriniai valstybių atvejai iliustruoja, kad jas sudaro formalių ir neformalių institucijų ir praktikų derinys. Formalios institucijos atstovauja valstybei per rašytines taisykles ir nuostatas, kurias įgyvendina ir vykdo pati valstybė. Kita vertus, neoficialios institucijos nėra pagrįstos suvereniomis valstybės pretenzijomis, o kyla iš tikrosios nevalstybinių veikėjų ir grupių galios. Šios neformalios institucijos gali leisti įstatymus ir įgyvendinti savo taisykles, o tai daro didelę įtaką formalių ir neformalių struktūrų santykiams.

Valstybingumo indeksas supaprastina valstybės ir neformalumo sąveiką, sutelkdamas dėmesį į konfliktinius santykius ir neigiamą šių dviejų institucijų poveikį. Tokios dinamikos poveikis dažnai yra dviprasmiškas ir skiriasi priklausomai nuo konteksto, institucinės aplinkos ir dinaminių veiksnių. Šis skirtingas požiūris yra labai svarbus analizuojant valstybių pažeidžiamumą.

Trapios valstybės ir jų pasaulinis poveikis

Šiuolaikiniame valstybių pasaulyje valstybė atlieka dvejopą reguliavimo funkciją. Ji užtikrina viešąją tvarką konkrečioms populiacijoms teritorinėse ribose ir prisideda prie pasaulinės tarptautinės sistemos tvarkos. Tačiau trapus valstybingumas, skausminga silpnų, žlungančių ar žlugusių valstybių tikrovė pakerta šias pagrindines funkcijas. Tokios valstybės dažnai nepajėgios teikti esminių paslaugų ar patenkinti pagrindinių visuomenės poreikių. Tai turi didelių pasekmių tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygiu.

Trapių valstybių problemos yra ne tik lokalios, bet ir sklinda į regioną bei visą tarptautinę bendruomenę. Jie ypač pažeidžiami neigiamų globalizacijos padarinių ir negali pasinaudoti jos teigiamais aspektais. Todėl valstybės kūrimo tema vertinama kaip esminis indėlis į pasaulinę struktūrinę ir reguliavimo politiką, kuria siekiama teisingesnio galimybių ir išteklių paskirstymo. Požiūris į valstybių stiprinimą tampa vis svarbesnis siekiant stabilizuoti tarptautinę bendruomenę ir atremti šių laikų iššūkius.