Dėmesio centre – radiacinė sauga: paroda apie radioaktyvumo istoriją

Dėmesio centre – radiacinė sauga: paroda apie radioaktyvumo istoriją

Pastaraisiais dešimtmečiais mokslas padarė didelę įtaką branduolinei politikai ir radiacinei saugai. Naujas Erlangeno-Niurnbergo Friedricho-Aleksandro universiteto (FAU) mokslinių tyrimų projektas, kuriam vadovauja prof. dr. Maria Rentetzi, atskleidžia šią raidą ir yra remiamas svarbios Europos mokslinių tyrimų programos. FAU gavo dviejų milijonų eurų finansavimą iš Europos mokslinių tyrimų tarybos (ERC) projektui, nagrinėjančiam branduolinės politikos gaires ir visuomenės radiacinės saugos perspektyvas. Rezultatai bus pristatyti parodoje „Gyvenimas su radiacija“, kuri vyks birželio 12–rugpjūčio 31 d. Siemens MedMuseum ir leis pažvelgti į radiacinės saugos raidą bei moterų mokslininkių indėlį šioje srityje.

Radiacinės saugos teisinis pagrindas buvo sukurtas septintajame dešimtmetyje po branduolinių avarijų, tokių kaip Černobylis. Radiacinės saugos iššūkiai yra įvairūs, ypač todėl, kad radioaktyvioji spinduliuotė naudojama medicinoje, moksliniuose tyrimuose, pramonėje ir kariuomenėje. Šios spinduliuotės toksiškumas dažnai nėra pakankamai žinomas, todėl reikia skubių priemonių ir saugaus naudojimo standartų. Diplomatinės diskusijos standartizuoti apsaugos gaires tapo ypač reikalingos po atominių sprogdinimų Hirosimoje ir Nagasakyje. Pirmieji tarptautiniai radiacinės saugos standartai buvo priimti dar 1925 m. per pirmąją tarptautinę radiologijos konferenciją Londone.

Tarptautinės atominės energijos agentūros vaidmuo

Pagrindinis veikėjas šioje srityje yra Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA), įkurta 1957 m. Ji atsirado dėl poreikio sukurti organizaciją, kuri kontroliuotų tiek taikų, tiek karinį branduolinės energijos naudojimą. TATENA įkūrimas tapo įmanomas 1956 m. spalį nedviprasmiškai patvirtinus 81 valstybę ir 1957 m. liepos 29 d. JAV prezidentui Eisenhoweriui ratifikavus TATENA statutą. Eisenhoweris pasiūlė sukurti TATENA per savo kalbą JT Generalinėje Asamblėjoje 1953 m. – įspūdingu tarptautinio karo pavyzdžiu.

TATENA įsitvirtino kaip svarbi organizacija JT sistemoje, kai kalbama apie saugų ir taikų branduolinės energijos naudojimą visame pasaulyje. Įprastos TATENA užduotys apima tarptautinių radiacinės saugos standartų nustatymą ir branduolinių technologijų karinio naudojimo prevenciją taikant griežtas stebėjimo priemones. Per visą savo istoriją TATENA ne tik atliko svarbų vaidmenį Černobylio ir Fukušimos branduolinėse katastrofose, bet ir sukūrė programas, skatinančias branduolinių technologijų naudojimą medicinoje, žemės ūkyje ir kituose sektoriuose.

Dabartiniai pokyčiai ir iššūkiai

TATENA reguliariai teikia ataskaitas apie branduolinės energetikos raidą JT Generalinei Asamblėjai, be to, nuo 1970 m. atlieka pagrindinį vaidmenį stebint Branduolinio ginklo neplatinimo sutartį. Dabartinis generalinis direktorius Rafaelis Grossi vadovauja organizacijai, kurioje visame pasaulyje dirba daugiau nei 2200 žmonių, įskaitant 350 inspektorių. Taip pat yra regioniniai biurai tokiuose miestuose kaip Ženeva, Niujorkas, Torontas ir Tokijas, o tai žymiai išplečia organizacijos pasiekiamumą.

Paskutinis, bet ne mažiau svarbus dalykas – TATENA nusipelno dėmesio už savo indėlį į pasaulinį saugumą, nes 2005 m. jai buvo suteikta Nobelio taikos premija, pripažįstant jos pastangas siekiant branduolinės taikos ir saugumo. Be to, apie organizaciją ir jos darbą vyksta viešos diskusijos, ypač kalbant apie jos paramą civiliniam branduolinės energijos naudojimui, kartu smerkiant jos naudojimą kariniais tikslais.

Paroda „Gyvenimas su radiacija“ ne tik išryškins istorinius branduolinės politikos gaires, bet ir aptars Tarptautinės atominės energijos agentūros iššūkius ir pasiekimus, kurie šiandien atrodo kaip niekad aktualūs.