Bičių išgyvenimo paslaptys: kaip jos ištveria žiemą!

Bičių išgyvenimo paslaptys: kaip jos ištveria žiemą!

Tyrėjai iš Viurcburgo universitetas nustatė lemiamą bičių žiemojimo veiksnį: maisto įvairovė padidina gyvūnų galimybes išgyventi. Išsamus tyrimas, atliktas kaip Europos BeeConnected projekto dalis, rodo, kad ši įvairovė atlieka lemiamą vaidmenį bičių sveikatai. Žiema yra didelis iššūkis bičių šeimoms vidutinio klimato sąlygomis, nes jos turi palaikyti avilyje temperatūrą ir užauginti naujos kartos darbuotojus.

Žiedadulkių prieinamumas yra labai svarbus bičių mitybai. Svarbios maistinės medžiagos, tokios kaip aminorūgštys, riebalų rūgštys, vitaminai, baltymai ir mineralai, yra būtinos perų vystymuisi ir bendrai bičių šeimos sveikatai. Tyrimai rodo, kad žieminių bičių vystymasis labai priklauso nuo kokybiškų maisto išteklių. Rudenį padidėjus žiedadulkių įvairovei, ypač taikant agrarinės aplinkosaugos priemones, gali žymiai padidėti kolonijų išgyvenamumas, pvz. Žiedadulkių takai papildyta.

Bičių išgyvenimo strategijos

Žiemą bitės įgyvendina įvairias išgyvenimo strategijas, kad atlaikytų atšiaurias sąlygas. Tai apima žiemos krūvų, per kuriuos gaminama ir kaupiama šiluma, formavimąsi. Bitės sumažina savo aktyvumą ir medžiagų apykaitą, kad taupytų energiją. Be to, avilius jie izoliuoja propoliu, kad neprasiskverbtų šaltis ir išlaikytų šilumos šaltinį.

Žiemos žiedadulkių šaltiniai, tokie kaip putinukai ir gluosniai, yra svarbūs perų vystymuisi. Tačiau medus išlieka pagrindiniu maisto šaltiniu žiemos mėnesiais. Žiemą bitės taip pat mažina savo reprodukcinį aktyvumą, siekdamos išsaugoti vertingus išteklius. Karalienės deda mažiau kiaušinių, kad kolonija galėtų išgyventi šaltaisiais mėnesiais.

Aplinkos įtaka

Oro sąlygos ir kraštutinės temperatūros turi įtakos bičių išgyvenimui. Atsižvelgiant į klimato ir temperatūros sąlygas, labai svarbios yra stabilios buveinės, kurios maksimaliai padidintų maisto išteklių prieinamumą. Žiedadulkių takai pabrėžia, kad daugeliui bičių rūšių būdingi migracijos modeliai, kurie optimizuoja jų maisto suvartojimą. Kai kurios bitės migruoja dideliais atstumais, kitos juda mažose geografinėse vietovėse ieškodamos geresnių maisto išteklių.

Bitininkams labai svarbu užtikrinti, kad avilyje būtų pakankamai maisto, kad kolonija išgyventų. Kenkėjų kontrolės priemonės ir reguliarus avilio sveikatos stebėjimas yra papildomi svarbūs punktai, apsaugantys kolonijas nuo žiemos iššūkių.

Mokslininkų rekomendacijose taip pat numatyta išsaugoti ir plėsti augalų įvairovę bendradarbiaujant bitininkams, žemės ūkiui ir miestų planuotojams. Šios iniciatyvos būtų naudingos ne tik bitėms, bet ir kitiems apdulkintojams, pavyzdžiui, kamanėms, drugeliams ir laukinėms bitėms.

Apdulkinimo užtikrinimas svarbus ne tik bičių populiacijų išlaikymui, bet ir žemės ūkio derlingumui bei žmonių aprūpinimui maistu. Tikslinga apdulkintojų apsauga labai prisideda prie tvaraus žemės ūkio ir sveikos ekosistemos.