Rinkimų chaosas Rumunijoje: dėmesio centre įtaka ir žiniasklaidos kompetencija!
Diskusija Pasau universitete apie Rumunijos prezidento rinkimus 2025 m.: iššūkiai, pokyčiai ir Europos perspektyvos.

Rinkimų chaosas Rumunijoje: dėmesio centre įtaka ir žiniasklaidos kompetencija!
2025 m. birželio 28 d. Pasau universitete vyko hibridinis diskusijų renginys „Apskritasis stalas apie Europos demokratiją“. Diskusijos centre buvo Rumunijos prezidento rinkimų analizė, kurią pristatė profesorė dr. Melania-Gabriela Ciot iš Universitatea Babes-Bolyai Rumunijoje. 2025 m. gegužės mėn. įvykę rinkimai sulaukė didelio Europos susidomėjimo, ypač dėl audringos jų istorijos.
Rinkimuose nepriklausomas Bukarešto meras Nicușoras Danas laimėjo prieš dešiniųjų ekstremistų kandidatą „Aljansas už rumunų susivienijimą“. Šis rinkimų rezultatas buvo ypač nuostabus, nes rinkimus anksčiau – 2024 m. – anuliavo Rumunijos Konstitucinis Teismas. Tokio sprendimo priežastys, be kita ko, buvo rinkimų reklamos nežymėjimas „TikTok“ ir nevienodas požiūris į kandidatus.
Atšaukimo fonas
Kaip Mažas laikraštis Pranešama, kad Rumunijos Konstitucinis Teismas anuliavo prezidento rinkimus 2024 m. gruodžio 6 d. ir nurodė visiškai pakartoti. Vyriausybė turėjo nustatyti naują rinkimų datą. Pirmąjį rinkimų turą laimėjo prorusiškas dešinysis ekstremistas Călin Georgescu, tačiau teismas ėmėsi veiksmų dėl įtariamo Rusijos kišimosi į rinkimų procesą.
Likus kelioms dienoms iki antrojo rinkimų turo, Georgescu turėjo susitikti su proeuropietiška kandidate Elena Lasconi. Apklausoje Lasconi tik šiek tiek aplenkė Georgescu, o tai padarė situaciją dar įdomesnę. Tačiau Georgescu pasiekiamumas „TikTok“ neproporcingai išaugo artėjant rinkimams, nes jo kampanijai palaikyti buvo naudojamos neaktyvios „miegančiosios“ paskyros. Rumunijos vidaus žvalgybos agentūros SRI duomenimis, rinkimų kampanijos laikotarpiu buvo nustatyta daugiau nei 25 000 tokių paskyrų.
Tarptautinės reakcijos ir reguliavimas
2025 metų rinkimai vyko įtemptame nacionaliniame ir tarptautiniame kontekste. ES Komisija reagavo į įvykius, susijusius su rinkimais, ir padidino „TikTok“ stebėjimą pagal Skaitmeninių paslaugų įstatymą (DSA). Garsiai ES atstovybė Vokietijoje TikTok buvo įvestas „išsaugojimo nurodymas“ užšaldyti ir saugoti duomenis apie sisteminę riziką rinkimų procesams.
Henna Virkkunen, Europos Komisijos pirmininko pavaduotoja, pabrėžė šio įsakymo svarbą siekiant paremti tyrimą. TikTok privalo saugoti vidinius dokumentus ir informaciją apie savo rekomendacijų sistemas ir tyčinio manipuliavimo riziką. Šios priemonės yra dalis platesnio masto pastangų užtikrinti, kad ES būtų išlaikytas demokratinių procesų vientisumas, ypač baiminamasi užsienio kišimosi sąlygomis.
Renginio metu profesorius Ciot pabrėžė būtinybę stiprinti piliečių žiniasklaidos raštingumą, siekiant užkirsti kelią trečiųjų šalių įtakai. Didelių internetinių platformų ir paieškos sistemų reglamentavimas tebėra svarbus klausimas Rumunijos visuomenei, kuri vis dažniau susiduria su skaitmeninės informacijos sklaidos iššūkiais.
Galiausiai diskusijoje taip pat akcentuota strateginė Rumunijos ir Vokietijos partnerystė gynybos, energetikos ir ekonominės politikos srityse bei Europos žaliojo kurso įgyvendinimas. Tapo aišku, kad Rumunija, norėdama sėkmingai dalyvauti Europos politikoje, turi nusistatyti savo politinius prioritetus.