Akademinė laisvė visame pasaulyje: nuosmukis ir politinė įtaka 2025 m

Akademinė laisvė visame pasaulyje: nuosmukis ir politinė įtaka 2025 m

2025 m. kovo 13 d. buvo paskelbtas akademinės laisvės indeksas (AFI) 2025, bendradarbiaujant Friedricho-Aleksandro universiteto Erlangeno-Niurnbergo (FAU) ir Geteborgo universiteto V-Dem instituto mokslininkams. Rodyklėje pateikiami išsamūs duomenys apie akademinę laisvę 179 pasaulio šalyse ir pabrėžiami pastarųjų metų pokyčiai. Ypač stulbinantis yra akademinės laisvės mažėjimas 34 šalyse ar teritorijose, o pagerėjimas pastebimas tik aštuoniose šalyse. Tai rodo, kad akademinė laisvė yra geriau apsaugota demokratinėse šalyse, tačiau ir čia ji patiria didelį spaudimą.

Šios išvados pagrįstos išsamiu duomenų rinkimu per 50 metų, remiantis 2 363 ekspertų vertinimais ir atspindinčiais faktinę akademinės laisvės situaciją iki 2024 m. gruodžio mėn. Pagrindinis ataskaitos aspektas yra antipliuralistinių partijų įtakos akademinei laisvei tyrimas. Šios partijos dažnai yra vyriausybės dalis ir lemia didelį akademinės laisvės nuosmukį. To pavyzdžiai yra Argentina ir Lenkija, kur pastaraisiais metais užfiksuota dramatiška padėties pablogėjimas.

Sumažėjimas įvairiose šalyse

Padėtis Argentinoje kelia nerimą: AFI vertė per metus sumažėjo nuo 0,97 iki 0,69. Lenkijoje vertė nukrito nuo 0,98 2014 m. iki 0,73 2022 m., o po 2023 m. rinkimų atsigavo iki 0,87. Ypatingą susirūpinimą kelia JAV, kur antipliuralistai nusiteikę politikai kuria panašius mokslo kontrolės mechanizmus.

Analizė rodo, kad AFI sudaro penki rodikliai: mokslinių tyrimų ir mokymo laisvė, akademiniai mainai, institucijų autonomija, universiteto vientisumas ir akademinė bei kultūrinė saviraiškos laisvė. Šie rodikliai sudaro pagrindą, kuriuo grindžiami vertinimai, ir yra labai svarbūs vertinant akademinę laisvę kiekvienoje šalyje.

Tarptautiniai iššūkiai

Ataskaitoje taip pat pabrėžiama, kad daugiau nei 50 % pasaulio gyventojų gyvena šalyse, kuriose per pastarąjį dešimtmetį sumažėjo akademinė laisvė. Nerimą kelianti tendencija, kurią dar labiau skatina antipliuralistinių partijų sėkmė rinkimuose. AFI rodo, kad tik penkios šalys pastebėjo pagerėjimą, o daugumoje šalių akademinė laisvė tebėra žema.

AFI leidinyje pateikiamas interaktyvus žemėlapis, leidžiantis vartotojams vizualiai suprasti akademinės laisvės būklę 179 šalyse. Šie duomenys yra viešai prieinami, o interaktyvi vizualizacija ir šalių profiliai yra prieinami AFI svetainėje. AFI projektas, prasidėjęs 2017 m. ekspertų konsultacijomis ir šiuo metu finansuojamas V-Dem ir FAU, suteikia vertingos informacijos apie pasaulinę akademinės laisvės situaciją ir skatina tarptautinį dialogą apie jos apsaugą.

Kaip teigia Universitetų rektorių konferencija (HRK), akademinė laisvė yra pagrindinis rūpestis, ypač tais laikais, kai valstybės smurtas prieš universitetų darbuotojus, pavyzdžiui, Irane, vis dažniau tampa dėmesio centre. HRK kreipiasi į atsakingus asmenis, kad būtų sustabdytas smurtas ir visų formų akademinės laisvės slopinimas. AFI yra svarbi priemonė šiems pokyčiams stebėti ir akademinės laisvės bei demokratijos svarbai pabrėžti.

FAU praneša, kad šios tendencijos pastebimos ir Europoje, nuolat didėjant spaudimui akademinei laisvei. Ataskaita yra ne tik dokumentacija, bet ir raginimas aktyviai remti ginant akademinę laisvę visame pasaulyje.

Akademinės laisvės indeksas yra pagrindinis šaltinis didinant supratimą apie akademinės laisvės iššūkius ir statusą tarptautiniu mastu. Jos vertė yra skaidrumas ir galimybė mokytis vieniems iš kitų ir parodyti solidarumą prieš priespaudos pavojus.

HRK pabrėžia, kad atvirumo ir tolerancijos kultūra yra būtina moksliniam vientisumui. Šiandieniniai iššūkiai reikalauja tvirto ir bendro įsipareigojimo ginti akademinę laisvę. Tai ne tik mokslo klausimas, bet ir demokratinių visuomenių visame pasaulyje pagrindas.