Vilkas ar žmogus? Naujos įžvalgos apie sambūvį Šveicarijoje!
Verena Schröder apdovanota už disertaciją Ingolštato KU. Tema: Žmogaus ir vilko santykiai Šveicarijoje.

Vilkas ar žmogus? Naujos įžvalgos apie sambūvį Šveicarijoje!
Verena Schröder neseniai gavo VGDH premiją 2025 už savo disertaciją "Žmogaus ir vilko santykiai Alpių kultūriniame kraštovaizdyje. Sandoriai, veiksmai ir rezonansai: daugiau nei žmogaus ryšio geografija". Išskirtinis darbas parašytas KU Žmogaus geografijos darbo grupėje. Disertacija įvertinta aukščiausiu įvertinimu summa cum laude ir parodo, kaip vilkų sugrįžimas į Šveicariją atveria naujas žmonių ir gyvūnų sambūvio perspektyvas.
Schröderis, 2017–2024 m. dirbęs moksliniu asistentu KU, šiuo metu dirba plėtros ir tvarumo tyrimų srityje Insbruko universitete. Jos moksliniai tyrimai daugiausia dėmesio skiria žmonių ir vilkų tarpusavio santykiams ir ypač emociniams išgyvenimams, kurie vaidina svarbų vaidmenį diskusijose apie vilkų sugrįžimą. „Emociniai išgyvenimai yra labai svarbūs norint suprasti socialinius aplinkos konfliktus“, - aiškina Schröder. Jos disertacija skatina permąstyti žmonių ir vilkų bei kitų gyvų būtybių santykius.
Nauji metodiniai požiūriai
Savo disertacijoje Schröder naudojo naujoviškus metodus, kurie buvo sukurti iš antropocentrizmo kritinės perspektyvos. Tai apima pasivaikščiojimą, į gyvūną orientuotą pasakojimą ir daugiajutimus bei vaizdinius metodus. Pagrindinis elementas yra bendradarbiaujančio komikso kūrimas. Šiuo komiksu, kuris parodoje buvo pristatytas kaip multisensorinė patirtis su fonine muzika, siekiama emociškai apčiuopiamus daugiau nei žmogiškus pasakojimus. Komiksas padeda pasiekti platesnę skaitytojų auditoriją ir padidinti mokslo rezultatų matomumą, veikia kaip mokslo komunikacijos įrankis.
Lauko tyrimai buvo atlikti Šveicarijos Kalandos vietovėje, kur nuo 2012 m. gyvena vilkų gauja. Viešėdama trobelėse Schröder stebėjo žmonių, vilkų ir kitų gyvūnų sąveiką. Šie stebėjimo tyrimai yra dalis jų požiūrio į socialinį rezonansą ir emocines reakcijas į vilkų buvimą. „Sambūvis visų pirma turėtų būti suprantamas kaip fizinė praktika“, – teigiama disertacijoje.
Tyrimų projektai ir ateities vizijos
Schröderio vadovaujamas projektas, skirtas sugrąžinti vilkus į kultūrinį kraštovaizdį, finansuojamas Vokietijos tyrimų fondo (DFG). Ji ne tik nagrinėja vilkų priėmimą, bet ir kvestionuoja vilkų debatų ribas. Schröder pabrėžia, kad ankstesnėse diskusijose dažnai daugiausia dėmesio skiriama ūkinių gyvūnų gerovei ir taip susiaurinamas požiūris į sudėtingą žmonių ir gyvūnų sąveiką.
Teorinis jos darbo pagrindas – klasikinis Johno Dewey pragmatizmas, taip pat Karen Barad agentinis realizmas ir Hartmuto Rosos rezonanso teorija. Šie teoriniai požiūriai siūlo nedualistinę sistemą, kurioje pagrindinis dėmesys skiriamas žmonių, gyvūnų ir jų materialinės aplinkos ryšiams.
Savo disertacija ir jį lydinčiais projektais Schröder kuria sambūvio pagrindą, pagrįstą ryšiu, o ne kontrole. Jos darbais siekiama skatinti supratimą apie vilkų neapibrėžtumą ir sukurti naujas gyvumo ir saviveiksmingumo formas. Disertacijai skirtą knygą išleido „Transcript-Verlag“ ir ji yra prieinama kaip atvira prieiga, siekiant pasiekti kuo daugiau skaitytojų ir toliau plėtoti diskusiją apie žmogaus ir vilko santykius.