Maisto ateitis: Singapūras išbando sojų pupeles klimato sąlygomis!

Maisto ateitis: Singapūras išbando sojų pupeles klimato sąlygomis!

Singapūre vykdomas novatoriškas maisto gamybos tyrimų projektas, vykstantis Singapūro nacionaliniame universitete (NUS) CREATE bokšte. Čia sojos auga specialiose klimato kamerose. Tikslus šio eksperimento tikslas – nustatyti optimalias augimo sąlygas, kad būtų pasiektas didelis derlius. Nagrinėjami įvairūs kintamieji, tokie kaip šviesa, temperatūra, oro drėgmė, dirvožemio sudėtis ir atstumas tarp augalų. Šiam projektui vadovauja Miuncheno technikos universitetas (TUM).

Singapūras, megamiestas, turintis beveik šešis milijonus gyventojų ir panašus į Hamburgą, susiduria su didele dilema. Tik vienas procentas viso ploto yra tinkamas žemės ūkiui, o tai reiškia, kad šalis yra labai priklausoma nuo maisto importo. Siekdamas įveikti maisto pramonės iššūkius, Singapūras savo planu „30–30“ siekia iki 2030 m. savo šalyje tvariai pagaminti bent 30 procentų maisto.

Tvarumas maisto gamyboje

Maisto gamyba daro tiesioginį poveikį aplinkai ir žmonių gerovei. Kiekvienas etapas, nuo ūkininkavimo iki perdirbimo, turi įtakos ekosistemoms. Tvarios mitybos praktika yra diskusijų centre, nes ji yra ekologiškai suderinama, socialiai teisinga ir ekonomiškai perspektyvi. Tai apima kruopštų išteklių naudojimą ir sąžiningas darbo sąlygas maisto pramonėje. Žiedinės ekonomikos metodas atlieka lemiamą vaidmenį, nes gaminiai ir medžiagos yra uždaroje grandinėje, taip sumažinant atliekas.

Tokie metodai kaip perdirbimas, pakartotinis naudojimas ir tvarių tiekimo grandinių skatinimas yra labai svarbūs siekiant užtikrinti tvarią mitybą. Ekologinis tvarus ūkininkavimas sumažina pesticidų naudojimą ir kartu gerina dirvožemio sveikatą. Siekiant užtikrinti atsakingą maisto gamybą, yra ir maisto atliekų mažinimo strategijos, pavyzdžiui, kompostavimas ir naujoviški perdirbimo metodai.

Klimato kaita ir maisto sauga

Klimato kaita daro didelį poveikį maisto tiekimui ir pasauliniam aprūpinimui maistu. Sudėtingas klimato ir aprūpinimo maistu saugumo ryšys atsispindi kylant temperatūrai, keičiantis kritulių kiekiui ir ekstremalioms oro sąlygoms, turinčioms įtakos žemės ūkio produktyvumui. Sausros sukelia vandens trūkumą ir galimą derliaus trūkumą, o potvyniai užlieja laukus ir sukelia dirvožemio eroziją.

Pasauliniai augimo ciklų pokyčiai ir kenkėjų augimas kelia papildomų iššūkių, ypač skurdesniuose regionuose, kur maisto trūkumas ir kylančios kainos gali padidinti socialinę įtampą. Norint sustiprinti žemės ūkio atsparumą ir sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą, būtina parengti veiksmingas prisitaikymo strategijas. Pagrindinis vaidmuo tenka naujoviškiems sprendimams, tokiems kaip vertikalus ūkininkavimas ir akvaponika.

Kadangi vartotojai atlieka pagrindinį vaidmenį, norint sumažinti transporto išmetamų teršalų kiekį, labai svarbu pirkti vietinius ir sezoninius produktus. Sąmoningas maisto tvarkymas, įskaitant maisto švaistymo vengimą, yra būtinas kuriant tvarią praktiką. Švietimas ir informacija šiomis temomis yra labai svarbūs tvariam maisto saugumui.

Apibendrinant galima pasakyti, kad Singapūro pastangos plėtoti tvarią maisto gamybą yra tarptautiniame kontekste. Technologinės naujovės, tvarūs ūkininkavimo metodai ir parama žiedinei ekonomikai ne tik pagerins vietos tiekimą, bet ir padės spręsti pasaulines problemas, susijusias su klimato kaita ir maisto saugumu. Taigi Singapūras labai prisideda prie šios pasaulinės krizės sprendimo greenkama.org užrašai.