Europos ateitis: simpoziumo dėmesio centre – diplomatija ir gynyba

Europos ateitis: simpoziumo dėmesio centre – diplomatija ir gynyba

2025 m. gegužės 23 d. Neuburgo diskusijų grupės pirmininko daktaro Fritzo Audeberto organizuotame simpoziume vyko intensyvi diskusija apie dabartinę pasaulio tvarką. Šiame Pasau universitete vykusiame renginyje daktaras Audebertas ir universiteto viceprezidentas profesorius dr. Jan H. Schumann vedė dialogą apie pagrindinį valdžios, diplomatijos ir gynybos pajėgumų vaidmenį šiuolaikinėje pasaulinėje struktūroje.

Įžanginę paskaitą skaitė išėjęs į pensiją Šveicarijos diplomatas Yvesas Rossier, aptaręs Šveicarijos svarbą Europai ir Europos Sąjungos ateitį. Rossier išreiškė viltį, kad ES galėtų imtis lyderio vaidmens tarp supervalstybių JAV ir Kinijos. Šis vertinimas atspindi, kaip pasaulis evoliucionavo nuo Šaltojo karo pabaigos, kai JAV laikinai buvo vienintelė supervalstybė, link daugiapolės struktūros, kurioje Kinija ir Rusija taip pat atlieka lemiamą vaidmenį.

Diplomatijos vaidmuo ir autokratinių vyriausybių įtaka

Svarbi simpoziumo dalis buvo diskusijų panelės, kurios nušvietė įvairius dabartinės pasaulio politikos aspektus. Pirmojoje panelinėje diskusijoje, kurią moderavo prof. dr. Michaelas Grimmas, daugiausia dėmesio buvo skirta AI įmonių vaidmeniui ir jų įtakai ekonominiams ir su saugumu susijusiems pokyčiams. Dalyvaujantys ekspertai, tarp jų Benno Blumoseris iš Siemens AG ir daktaras Florianas Brummeris iš Amazon Web Services, aptarė būsimus iššūkius ir galimybes.

Kita pagrindinė tema buvo diplomatija stiprėjančios autokratijos laikais. Antrasis diskusijų ratas, kurį moderavo Tanja Selmayr, subūrė tokius ekspertus kaip Wolfgangas Aigneris iš UNODC ir Florianas Laudi iš Federalinės užsienio reikalų ministerijos. Šio raundo metu buvo sutarta, kad nepaisant skirtingų nuomonių, dialogas ir diplomatijos siekis turi tęstis.

Fokusuojamas gynybinis pajėgumas

Trečiojoje panelinėje diskusijoje, kuriai vadovavo prof. dr. Klausas Beckmannas, buvo aptartas Vokietijos gynybos pajėgumas. Šiame kontekste tokie ekspertai kaip dr. Anke Allenhöfer iš Helsingo ir Isabel Schmitt-Falckenberg iš Federalinės vidaus reikalų ministerijos apibūdina Vokietijos gyventojų mąstysenos pokyčius, būtinus ginti vertybes.

Simpoziumas baigėsi šventine vakariene, kurios metu vakarienės pranešėjas Deike Potzel iš Federalinės užsienio reikalų ministerijos dabartinę padėtį pasaulyje apibūdino kaip „neaiškią, pavojingą, įtemptą“ ir „konfliktišką“. Ji pabrėžė didžiausias karines išlaidas nuo Šaltojo karo laikų ir būtinybę siekti taikos visuomenės lygmeniu. Potzelis paminėjo tebesitęsiančius diplomatinius iššūkius, tokius kaip pagalba Ukrainai ir Irako atstatymas.

Renginys, kurį vedė Katrina Jordan, Pasau universiteto komunikacijos ir rinkodaros vadovė, ne tik suteikė gilesnių įžvalgų apie tarptautinių santykių sudėtingumą, bet ir muzikinį akompanimentą atliko Sandro Roy ir Janko Lauenberger.

Apskritai akivaizdu, kad diskusiją apie pasaulinę tvarką ir tarpvalstybinius santykius formuoja įvairūs veiksniai. Istorinės pasaulėžiūros, dažnai pagrįstos galia ir suverenitetu, susiduria su šiuolaikinių struktūrų iššūkiais, tokiais kaip technologijų ir prekybos santykių įtaka dinamiškoje tarptautinėje aplinkoje. Todėl simpoziumas Pasau buvo svarbus indėlis į būsimos pasaulio tvarkos apmąstymus.