Demokratija spaudžiama: klaidinga informacija kelia pavojų sanglaudai!

Demokratija spaudžiama: klaidinga informacija kelia pavojų sanglaudai!

Politinės nuotaikos Vokietijoje laukia esminiai pokyčiai. Dabartiniame Berlyno laisvojo universiteto tyrime „Poliarizacija nepaisant stabilumo. Rinkėjai Vokietijoje ir jų požiūris į demokratiją, žiniasklaidą, problemas ir partijas, atsižvelgiant į CNEP 2017, 2021, 2024 m. tyrimus“ analizuoja pokyčius prieš 2025 m. federalinius rinkimus. Tyrimas paremtas plačiomis gyventojų apklausomis apie 2017, 2021 m. ir 2024 m. Europos Parlamento rinkimus ir rodo rimtus pokyčius, ypač žiniasklaidos kontekste. Prof. daktaras Thorstenas Faasas, vadovaujantis tyrimui, pabrėžia, kad partijų ir žiniasklaidos kraštovaizdžio pokyčiai lemia besikeičiantį suvokimą ir poliarizaciją. Nors bendra ekonominė situacija vis dažniau vertinama kaip neigiama, žmonės savo individualią ekonominę situaciją vertina kaip stabilią ir apskritai teigiamą. Šie rezultatai atitinka pastebėjimą, kad AfD šalininkai skeptiškai žiūri į demokratijos funkcionalumą ir kad yra akivaizdžių suvokimo skirtumų, ypač tarp jaunų žmonių, turinčių žemą išsilavinimą.

Šiame kontekste ypač svarbu remti žiniasklaidą. „TikTok“ – platforma, kuri 2017 m. buvo beveik nežinoma, dabar išaugo įtaka. Tuo pat metu 2024 m. sausį buvo įkurtas Aljansas Sahra Wagenknecht (BSW), o tai iliustruoja dramatiškus partijos sistemos pokyčius ir pabrėžia būtinybę spręsti šias naujas aplinkybes. Tyrimas rodo, kad pagrindiniai liberaliosios demokratijos aspektai, tokie kaip laisvi rinkimai ir žiniasklaida, yra labai remiami, o konkretus suvokimas ir požiūriai yra labai prieštaringi. Galutinė tyrimo ataskaita yra prieinama internete ir suteikia gilesnių įžvalgų apie metodus ir išvadas.

Dezinformacija ir jos pavojai

Kitoje Bertelsmanno fondo analizėje nustatyta, kad 84 procentai žmonių Vokietijoje tyčia skleidžiamą klaidingą informaciją internete suvokia kaip rimtą problemą. Daugiau nei 81 procentas apklaustųjų mano, kad dezinformacija yra rimta grėsmė demokratijai ir socialinei sanglaudai. Šie faktai pabrėžia fondo valdybos narės Danielos Schwarzer išsakytą nerimą, pabrėžiantį, kad melagingos informacijos keliami pavojai ne tik kelia pavojų rinkimų procesui, bet ir gerokai pakerta pasitikėjimą politika, partijomis ir žiniasklaida. Daugiau nei 54 procentai apklaustųjų mano, kad dezinformacijos problemai skiriama per mažai dėmesio.

Be to, daugiau nei 90 procentų mano, kad dezinformacijos skleidėjai nori konkrečiai paveikti žmonių nuomonę. Glaudžiai ryšiai tarp dezinformacijos ir prieštaringų klausimų, tokių kaip imigracija, sveikata, karas ir klimato kaita, rodo iššūkius, su kuriais susiduria visuomenė. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, būtina parengti kovos su netikromis naujienomis strategijas ir gerinti žiniasklaidos raštingumą.

Socialinės žiniasklaidos vaidmuo

Socialinė žiniasklaida, išpopuliarėjusi tūkstantmečių sandūroje, šiame dinamiškame kraštovaizdyje vaidina dviprasmišką vaidmenį. Pasak Federalinės pilietinio ugdymo agentūros, socialinė žiniasklaida leidžia žmonėms susisiekti ir lengviau dalytis informacija, tačiau taip pat gali prisidėti prie visuomenės susiskaidymo. Kritikai perspėja, kad politinis dalyvavimas socialinėje žiniasklaidoje dažnai neturi norimos įtakos visuomenei, o susiskaidęs informacinis kraštovaizdis kelia pavojų sanglaudai.

Socialinės žiniasklaidos įtaka yra didelė. 2021 m. federalinių rinkimų kampanijoje 50 procentų pirmą kartą balsavusiųjų teigė, kad informaciją daugiausia gavo per socialinę žiniasklaidą. Tuo pačiu metu atrodo, kad prieiga prie informacijos per socialinę žiniasklaidą ne visada padidina politinį išsilavinimą. Tai lemia sudėtingą žiniasklaidos naudojimo, politinių žinių ir individualių požiūrių sąveiką. Iššūkiai yra nustatyti, kaip socialinė žiniasklaida formuoja problemų suvokimą ir kokių priemonių reikia norint skatinti informuotą ir įsitraukusią visuomenę. Ši pusiausvyra tarp galimybių ir rizikos tampa vis aktualesnė šiandienos politinių diskusijų kontekste.