Horgosas gauna žinomą stipendiją už tvarią prekybos politiką

Horgosas gauna žinomą stipendiją už tvarią prekybos politiką

2025 m. kovo 10 d. prof. dr. Daniel Horgos iš BSP verslo ir teisės mokyklos įteikė Stifterverband's CRoSS stipendiją. Ekonomikos profesoriaus pareigas einantis Horgosas sužavėjo žiuri savo tyrimo projektu „Tarptautinė prekybos politika ir tvari plėtra“. Iš viso buvo gauta per 80 profesorių ir jaunųjų mokslininkų paraiškų, tačiau tik kelioms pavyko nugalėti.

With this fellowship, the Stifterverband annually honors outstanding research projects that contribute to political and social discussion. It is particularly important to promote the communication of research results to experts from politics, business and society. Todėl Horgoso darbai atkreips dėmesį ne tik mokslo sluoksniuose, bet ir sprendimus priimančių asmenų, suinteresuotų tvarios plėtros įgyvendinimu.

Prekybos politikos ir tvaraus vystymosi tyrimai

Horgoso mokslinių tyrimų projektas analizuoja tarptautinės prekybos politikos įtaką JT tvaraus vystymosi tikslų (SDG) pasiekimui. Pagrindinis dėmesys skiriamas lengvatiniams ir regioniniams prekybos susitarimams, kurie gali skatinti tvarų vystymąsi pasitelkiant tikslinį sutarčių sudarymą ir šalutinį poveikį. Šie metodai yra ypač aktualūs tuo metu, kai prekyba dažnai aptariama kaip pasaulinės gerovės didinimo priemonė.

The study also asks to what extent international trade policy, particularly through so-called trade clubs, can contribute to achieving these goals. Ekonomikoje laisva prekyba laikoma naudinga bendrai gerovei, tačiau daugelis šalių yra įstrigusios protekcionizmo spąstuose. Interesų grupės, tokios kaip darbdaviai ir sąjungos, įtakoja vyriausybes, kad jos imtųsi protekcionistinių priemonių, todėl pasaulinė prekyba tampa daug sunkesnė. Tai vadinama prekybos kalinio dilema, kai šalys dažnai bando įgyti pranašumų naudodamos savo protekcionistines priemones.

Protekcionizmas ir PPO vaidmuo

1995 metais įkurta Pasaulio prekybos organizacija (PPO) siekia sumažinti protekcionistines priemones ir užkirsti kelią nevienodam požiūriui tarp valstybių. Pagal bpb Tačiau PPO susiduria su iššūkiais, nes regioniniai laisvosios prekybos susitarimai tampa vis svarbesni ir gali skatinti diskriminacinę prekybos praktiką. Liberalios prekybos politikos nuosmukis, ypač po Pirmojo pasaulinio karo ir dėl 1930 m. Smoot-Hawley akto, problemą paaštrino.

PPO narės yra 164 šalys, o Afganistanas yra naujausia narė. Nediskriminavimo, abipusiškumo ir skaidrumo principai yra pagrindiniai elementai, kurie turėtų reguliuoti tarptautinę prekybą. Tačiau daugelis šalių dažnai negali suteikti išteklių aktyviai dalyvauti derybose ir ginčų sprendimo procesuose, todėl skurdesnės šalys gali atsidurti nepalankioje padėtyje.

Tarptautinės prekybos politikos kontekste šalutinis poveikis taip pat akivaizdus per reglamentus, tokius kaip ES ir 79 AKR valstybių ekonominės partnerystės susitarimai (EPS), kurie atveria rinkas Europos produktams, tačiau kartu yra labai svarbūs besivystančių šalių smulkiųjų ūkininkų pragyvenimui. Šie susitarimai yra puiki linija tarp sąžiningos prekybos praktikos ir protekcionizmo.

BSP verslo ir teisės mokykla sveikina Danielį Horgosą su šiuo svarbiu apdovanojimu ir linki jam daug sėkmės tęsiant mokslinį projektą ir skelbiant rezultatus. Tokie projektai ne tik skatina mokslą, bet ir prisideda prie skubiai reikalingų politinių ir socialinių diskusijų, siekiant tvarios ekonomikos plėtros.