Revoliucinė 3D spausdinimo technologija pakelia keliones kosmose į naują lygį!

Revoliucinė 3D spausdinimo technologija pakelia keliones kosmose į naują lygį!

2025 m. kovo 11 d., 10.15 val. CET, iš Esrange kosminio centro Švedijoje sėkmingai paleista skambanti raketa. Šis paleidimas buvo Europos programos REXUS (Rocket Experiments for University Students) dalis, kurią remia Vokietijos aviacijos ir kosmoso centras (DLR) ir Švedijos kosmoso agentūra SNSA. Šiame projekte Berlyno technikos universitetas (Berlyno TU) išbandė naujus, 3D atspausdintus degalų bakus, skirtus būsimoms kosmoso reikmėms.

Komanda „BEARS e.V. (Berlyno eksperimentinių astronautikos tyrimų studentų komanda) sėkmingai kreipėsi į REXUS su savo eksperimentu ir pasiruošė bandymams bei eksperimento įrengimui likus savaitei iki starto Kirunoje. Penki mokiniai buvo vietoje, o dar trys keliavo į pradžią. Iš viso dalyvavo aštuonios komandos, kurios misijos metu atliko įvairius eksperimentus su dviem skambančiomis raketomis.

Eksperimentiniai nesvarumo metodai

TU Berlin dėmesys buvo sutelktas į degalų, ypač 3D spausdintų degalų bakų, elgesį nesvarumo sąlygomis. Tyrėjai galėjo atlikti savo bandymus per dvi nesvarumo minutes. Šešios skirtingos vadinamųjų „svaidomųjų medžiagų valdymo įrenginių“ (PMD) konstrukcijos buvo išbandytos nesvarumo sąlygomis. Šiuos naujus dizainus galima gaminti tik naudojant papildomus gamybos procesus, t. y. 3D spausdinimą.

Eksperimentas, pavadintas „WOBBLE2“ (nesvarus skysčių elgesio stebėjimas su Berlyno skysčių valdymo eksperimentu), stebėjo rezervuarus, užpildytus fluorescenciniu vandeniu. Šešios kameros pateikė vertingų duomenų apie degalų elgesį, kuris nesvarumo sąlygomis skiriasi nuo įprasto elgesio įprastomis sąlygomis ir kelia didelių iššūkių erdvėlaivio padėčiai valdyti.

3D spausdinimo vaidmuo kosminėse kelionėse

3D spausdinimo technologijos naudojimas kosminėse kelionėse yra tendencija. Ši technologija tampa vis svarbesnė gaminant prototipus ir komponentus ne tik nešančiosioms raketoms ir transporto priemonėms, bet ir palydovams bei kosminėms stotims. Šiuolaikiniai tyrimai naudoja 3D spausdintas dalis, daugiausia iš medžiagų, tokių kaip aliuminis ir titanas, siekiant sukurti lengvesnius ir ekonomiškesnius sprendimus.

NASA mato didelį priedų gamybos potencialą ir vykdo projektus, kurie taip pat apima pritaikymą Marse ir asteroidų kasyboje. Dėmesys skiriamas ne tik pritaikymui vietoje, bet ir galimybei kurti sudėtingus komponentus tiesiogiai vietoje naudojant 3D spausdintuvus. Būsimi pokyčiai gali būti labai naudingi visai kosmoso pramonei.

TU Berlyno projektą parėmė TU Berlyno draugų draugija ir kitos įmonės, tokios kaip APWORKS GmbH, kuri rėmė metalo spausdinimą, ir Sensirion AG, kuri padėjo įsigyti jutiklių ir padengti kelionės išlaidas. Šis pavyzdys iliustruoja tarpdisciplininį požiūrį ir bendradarbiavimą skatinant kosmoso naujoves.