TU Berlin ieško grindų planų naujai perdirbimo koncepcijai! Padėkite mums!
Berlyno TU ieško naujų pastatų aukštų planų (2015–2025 m.), kad galėtų analizuoti izoliacijos atliekas ir parengti perdirbimo strategijas.

TU Berlin ieško grindų planų naujai perdirbimo koncepcijai! Padėkite mums!
Berlyno technikos universitetas paskelbė kvietimą rinkti 2015–2025 metais sukurtų individualių namų, daugiabučių ir negyvenamųjų pastatų aukštų planus, kurių tikslas – įvertinti ateityje susidarysiančių izoliacinių medžiagų atliekų kiekį ir parengti perdirbimo strategijas. Tanja Broszies, TU Berlyno mokslinė asistentė, pabrėžia, kad šiuo metu nėra patikimos statistikos apie naudojamą šiltinimo medžiagą. Nors federalinė vyriausybė kasmet skelbia naujai pastatytą teritoriją, lieka neaišku, kiek iš tikrųjų sunaudojama izoliacinės medžiagos.
Šiuo metu dauguma izoliacinių medžiagų, susidarančių griovimo darbų metu, patenka į sudeginimą arba į sąvartyną neperdirbamos. Išanalizavęs mažiausiai 90 skirtingų pastatų aukštų planų, universitetas nori sukurti statistiškai patikimą esamos situacijos vaizdą. Ypač domina individualių namų aukštų planai, nes daugelis šių pastatų yra privačios nuosavybės. Taip pat pabrėžiama, kad visa informacija yra anonimizuota ir saugoma laikantis griežtų duomenų apsaugos gairių.
Perdirbimo poreikis ir izoliacinių medžiagų ekologinė pusiausvyra
Daugiau nei 50 % Vokietijoje susidarančių atliekų susidaro iš statybos ir griovimo atliekų. Tikimasi, kad artimiausiais metais griaunamų izoliacinių medžiagų apimtys didės. Ankstesni tyrimų projektai rodo, kad izoliacinių medžiagų transportavimo išlaidos yra labai svarbios įgyvendinant perdirbimo strategijas. Todėl Berlyno TU siekia sukurti prognozės modelį būsimam izoliacijos atliekų kiekiui. Daugiau informacijos apie aukštų planų pateikimą rasite TU Berlyno svetainėje: tu.berlin/go232123.
Svarbus aspektas diskusijoje apie izoliacines medžiagas yra jų ekologinė pusiausvyra. Tam tikros medžiagos čia veikia geriau nei kitos. Remiantis atliktais tyrimais, medienos pluošto pūtimo izoliacija, taip pat kanapių ir džiuto kilimėliai yra geriausios izoliacijos alternatyvos. Antrą vietą užima celiuliozės pūstos izoliacinės medžiagos, polistirolo plokštės be HBCD (EPS) ir medžio pluošto kilimėliai, o už jų rikiuojasi kitos šiltinimo medžiagos, tokios kaip PU ir XPS plokštės. Medienos pluošto izoliacinių plokščių ir putplasčio stiklo plokščių apdirbimas yra ypač imlus energijai ir neigiamai veikia jų ekologinę pusiausvyrą.
Ateities perspektyvos ir iššūkiai
Iššūkis perdirbant senas izoliacines medžiagas yra tas, kad dauguma jų vis dar yra užterštos HBCD. Fraunhoferio instituto CreaSolV® procesas suteikia galimybę atskirti ir perdirbti užterštą EPS, tačiau iki šiol jis buvo naudojamas tik nedideliu mastu. Užuot siuntusios į atliekų deginimo įrenginius, senos izoliacinės medžiagos turėtų būti perdirbamos, siekiant sumažinti išteklių suvartojimą ir pagerinti ekologinę pusiausvyrą. Tačiau būtina sąlyga yra perdirbimui palankios konstrukcijos be medžiagų mišinio ir neatsiejamų jungčių.
Norint užtikrinti tvarią statybą ir aplinkai nekenksmingą statybvietės atliekų tvarkymą, būtina pertvarkyti izoliacinių medžiagų šalinimo strategijas. Šiame kontekste TU Berlyno iniciatyva yra labai svarbi siekiant ankstyvame etape surinkti išsamius duomenis ir informaciją, kuri galiausiai galėtų padėti plėtoti žiedinę ekonomiką statybose ir žymiai sumažinti naujų pastatų ekologinį pėdsaką.