Griežtesnė sienų kontrolė: ką migrantams reiškia ateitis!

Griežtesnė sienų kontrolė: ką migrantams reiškia ateitis!

Šiuo metu didžiausias dėmesys skiriamas įvykiams prie Vokietijos išorės sienų, ypač dėl Vokietijos ir Lenkijos kontrolės. Vokietija nuo 2023 m. rudens išplėtė savo išorės sienų kontrolę. Ypatingas dėmesys skiriamas pasienio regionui tarp Frankfurto (Oderio) ir Slubicės. 2025 m. liepos 4 d. Berlyno administracinis teismas nusprendė, kad trijų pabėgėlių atmetimas prie šios sienos buvo neteisėtas. Tai kelia klausimų dėl dabartinės sienų kontrolės, kurią federalinė vyriausybė nurodė kovai su neteisėta migracija, tvarumo ir teisėtumo.

Be esamos kontrolės, Lenkijos vyriausybė paskelbė, kad nuo 2025 metų liepos 7 dienos įves savo, griežtesnę sienų kontrolę. Priemonėmis pirmiausia siekiama apriboti migrantų srautus. Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas po ministrų kabineto posėdžio pabrėžė, kad šie sprendimai turės didelių pasekmių žmonių judėjimo laisvei. Stacionarus žmonių patikrinimas prie vidaus sienų Šengeno erdvėje paprastai yra neįprastas dalykas, todėl šie nauji pokyčiai yra aptariami kritiškai.

Grupės diskusija apie sienų politiką

Diskusijose apie sienų kontrolę Europos universitetas Viadrina Frankfurtas organizuoja panelinę diskusiją liepos 17 d., 18.15 val. Šis renginys skirtas teisiniams, politiniams ir humanitariniams sienų kontrolės iššūkiams. Diskusija vyks Viadrinos Senato salėje arba tiesioginėje transliacijoje.

Grupės svečiai, įskaitant dr. Marcus Engler ir Lea Christinck iš Vokietijos integracijos ir migracijos tyrimų centro (DeZIM), taip pat dr. Norbert Cyrus iš Viadrina centro B/ORDERS IN MOTION, analizuos pokyčius Vokietijos ir Lenkijos pasienyje teisinės valstybės ir santykių srityje. Tai apima peržiūrą, kaip veiksminga vidaus sienų kontrolė mažinant neteisėtą atvykimą ir kontrabandą.

Diskusijos metu taip pat bus atskleistas neigiamas poveikis pasienio regionui, pabėgėlių apsaugai bei Vokietijos ir Lenkijos santykiams. Renginį moderuos prof. dr. Kira Kosnick, taip pat dirbanti Viadrina centre B/ORDERS IN MOTION ir remianti Europos reformų universitetų aljanso (ERUA) ir Viadrina Europos studijų instituto (IFES).

Reakcijos ir politinės pasekmės

Federalinė vyriausybė išplėtė sienų kontrolę, o tai sukelia politinių ginčų. Kancleris Friedrichas Merzas iš CDU patvirtino artimus mainus su Lenkijos vyriausybe ir leido suprasti, kad į Vokietiją atvykę prieglobsčio prašytojai nebus grąžinti į Lenkiją. Politinėje diskusijoje kai kurie, pavyzdžiui, Sonja Eichwede (SPD), laikosi nuomonės, kad kontrolė pažeidžia judėjimo laisvę Šengeno erdvėje.

Bavarijos ministras pirmininkas Markusas Söderis (CSU) suprato Lenkijos kontrolę. Kita vertus, Lenkijos federalinės vyriausybės komisaras Knutas Abrahamas (CDU) perspėjo dėl nuolatinės sienų kontrolės, nes tai gali turėti neigiamos įtakos judėjimo laisvei visoje Europoje. Žalieji taip pat kaltina federalinį vidaus reikalų ministrą Aleksandrą Dobrindtą (CSU) dėl „domino efekto“, kurį sukėlė griežtesnė migracijos politika.

Vyriausybių veiksmai nėra pavieniai; jie yra platesnės ES strategijos, skirtos gerinti migracijos valdymą ir apsaugoti išorės sienas, dalis. 2015 metais prie ES išorinių sienų buvo užfiksuota 1,83 mln. nelegalių sienos kirtimų, taip didinant supratimą apie poreikį sustiprinti sienų kontrolę. Naujasis Integruoto sienų valdymo fondas (IBMF), kurio biudžetas yra 9,88 mlrd. eurų, skirtas padidinti valstybių narių sienų valdymo pajėgumus ir užtikrinti pagrindines teises, ypač pažeidžiamoms grupėms.

Įvedus nekeliaujančių asmenų patikras per planuojamą Europos kelionių informacijos ir leidimų sistemą (ETIAS), kuri, tikimasi, pradės veikti iki 2025 m. vidurio, dėmesys išorės sienų saugumui bus skiriamas dar labiau. Šie įvykiai rodo, kad migracijos ir jos kontrolės klausimas Europoje išlieka labai sprogus, todėl būsimos diskusijos tampa dar aktualesnės.