Dėmesys klimato apsaugai: HafenCity universitetas suteikia tvarių impulsų!

Dėmesys klimato apsaugai: HafenCity universitetas suteikia tvarių impulsų!

Šių metų Dies Academicus vyko 2025 m. birželio 26 d. HafenCity universitete Hamburge. Studentus, darbuotojus, dėstytojus ir svečius subūrusiame renginyje aiškus dėmesys buvo skiriamas temai „Klimato impulsai“. Daugybė tvarumo ir žiedinio pastato aspektų buvo aptariami seminaruose, ekskursijose, diskusijose ir parodose. Pagrindinės temos buvo miestelių ir pastatų ekologiškumas, tvari universitetų maitinimo praktika ir naujoviškos statybinės medžiagos, pavyzdžiui, pagamintos iš grybienos.

Svarbiausias šios dienos akcentas buvo Franko Böttcherio, ekstremalių oro sąlygų eksperto, pagrindinė kalba. Jis pristatė dabartinę globalinio atšilimo tyrimų būklę ir akcentavo architektūrai keliamus reikalavimus klimato kaitos laikais. Renginys baigėsi ramioje atmosferoje su gėrimais, ant grotelių keptais patiekalais ir pokalbiais Elbės terasoje, kurie skatino dalyvių bendruomeniškumo jausmą. „Dies Academicus 2026“ laukimas jau buvo išreikštas perspektyvoje.

Apvalus pastatas kaip sprendimo būdas

Pokyčiai statybų pramonėje yra labai svarbūs siekiant patenkinti dabartinius tvarumo ir išteklių tausojimo reikalavimus. Vokietija susiduria su iššūkiu statyti greitai, pigiai ir tvariai. Svarbiu sprendimu čia galėtų būti žiedinė konstrukcija, veikianti moduliniu principu. ES „žaliasis susitarimas“ skatina žiedinę ekonomiką, tačiau statybų pramonė šiuo metu dar toli iki šio tikslo.

Statybos sektoriuje sunaudojama maždaug pusė viso pasaulio žaliavų ir išmetamas didelis CO2 kiekis. Dabartiniai reglamentai yra skirti linijinei statybų pramonei ir neatsižvelgia į daugkartinį statybinių medžiagų naudojimą. Praktinis pavyzdys: tuščią garstyčių indelį galima vėl panaudoti užpildymui, tarnauti kaip geriamoji taurė arba perdirbti.

Išmontavimo ir pakartotinio naudojimo procesus dažnai apsunkina pasenę reglamentai. Pavyzdžiui, profesionaliai pašalintos priešgaisrinės durys dažnai praranda patvirtinimą ir gali būti naudojamos tik kaip įprastos durys. Pakartotinis statybinių elementų naudojimas ir lankstumas, kaip kadaise buvo rasti fachverkiniuose namuose, galėtų būti atgaivinti taikant naujoviškus metodus.

Architektūra klimato kaitos amžiuje

Klimato kaita daro didelį poveikį architektūrai. Architektai privalo derinti estetinius reikalavimus su besikeičiančiomis klimato sąlygomis. Tvarumo svarba architektūroje nuolat auga. Kuriamos naujoviškos medžiagos, kad būtų galima įveikti klimato kaitos iššūkius. Didžiausias dėmesys skiriamas energijos vartojimo efektyvumui ir atsinaujinančios energijos naudojimui.

Esminis šiuolaikinio miesto planavimo elementas yra gamtos elementų integravimas į pastatus. Vis dažniau manoma, kad augalai ir vandens plotai skatina vartotojų gerovę ir palaiko biologinę įvairovę. Tvariems statybos projektams būtinas tarpdisciplininis architektų, miestų planuotojų ir inžinierių požiūris.

Architektūra skirta gyvenimo kokybei didinti miestuose. Tuo pačiu metu viešųjų erdvių projektavimas turi skatinti socialinę sąveiką ir sumažinti miesto šilumos salelių riziką. Tokios technologijos kaip pastatų informacinis modeliavimas, dronai ir virtuali realybė vis dažniau naudojamos siekiant pakeisti planavimą ir tikrinimą bei užtikrinti optimalų gamtos išteklių naudojimą.

Apskritai, atsižvelgiant į klimato kaitą, architektūra turi prisitaikyti ir plėtoti naujoviškus metodus, kad galėtų įveikti mūsų laikų iššūkius. Inovatyvus to pavyzdys – pasyvūs namai, kurie optimaliai išnaudoja gamtos išteklius ir sumažina energijos sąnaudas. Pramonės dalyviai turi dirbti kartu, kad užtikrintų tvarią ir ateities statybą.