Mokytojai reikalauja stiprios mokyklos lyderystės: kas prisiima atsakomybę?

Mokytojai reikalauja stiprios mokyklos lyderystės: kas prisiima atsakomybę?

Mokyklos valdymo trūkumas Vokietijoje tampa vis didesne švietimo sistemos problema. Dabartinis 2025 m. liepos mėn. pristatytas tyrimas rodo, kad beveik kas antras mokytojas (45,4 proc.) mato menkas profesinio tobulėjimo perspektyvas. Kvalifikacinės programos „Priekyje pradinė mokykla – formavimas. mokymasis kartu“ dalyviai teigia, kad tik 5,9% jų nesutinka su panašiais sunkumais. Tarpinėje ataskaitoje, kuriai vadovavo Marcus Pietsch, pabrėžiami veiksniai, skatinantys mokytojus prisiimti vadovavimo atsakomybę. Jame taip pat pabrėžiamas kvalifikacijos programų, kurios laikomos svarbiausiomis sprendžiant valdymo trūkumo problemą, vaidmuo.

Tyrimas atliktas kartu su nuomonių tyrimo institutu forsa, jame dalyvavo reprezentatyvi 932 bendrojo lavinimo mokyklų mokytojų apklausa, tarp kurių buvo ir antraisiais (2024 m.) minėtos programos dalyviais. Prof. Pietsch pabrėžia, kad ankstyva lyderystės patirtis ir savarankiškumas yra esminiai veiksniai pritraukiant daugiau mokytojų į mokyklos vadovaujamas pareigas. Kvalifikacinės programos, tokios kaip Alfredo Toepferio fondo F.V.S., Heraeus švietimo fondo ir ZEIT STIFTUNG BUCERIUS remiama programa, vaidina pagrindinį vaidmenį plėtojant.

Lyderystės susidomėjimas ir tobulėjimo perspektyvos

Pagrindinė tyrimo išvada rodo, kad mokytojų susidomėjimas vadovaujančiomis pareigomis įvairiuose regionuose skiriasi. Daugiau nei ketvirtadalis mokytojų, konkrečiai 27,7 proc., gali įsivaizduoti eiti mokyklos direktoriaus pareigas. Mokytojų, dalyvaujančių kvalifikacijos kėlimo programose, noras prisiimti vadovavimo atsakomybę ypač didelis. Įsipareigoję ir motyvuoti mokytojai, jau įgiję teigiamos lyderystės patirties, rodo didelį norą prisiimti atsakomybę ir reikalauja tvirtos mokyklos vadovybės ateities mokyklai. Tai turėtų būti individuali, orientuota į komandą ir pasižymėti alternatyviomis mokymosi formomis.

Individualios apklausos rodo, kad būsimiems mokyklų vadovams labai svarbios specifinės savybės, tokios kaip atkaklumas, atkaklumas ir tinklų kūrimo įgūdžiai. Egzistuoja aiškus ryšys tarp dalyvavimo iki įsidarbinimo kvalifikacijoje ir žymiai padidėjusio susidomėjimo vadovaujančiomis pareigomis. Tokiose programose dalyvaujantys mokytojai mato žymiai geresnes profesinio tobulėjimo perspektyvas.

Perspektyvos ir ateities įvykiai

Tyrimas, kuris taip pat sukurtas kaip longitudinis tyrimas, leidžia per kelerius metus sekti profesinio tobulėjimo pokyčius ir vadovavimo atsakomybės prisiėmimą. Pirminės išvados rodo, kad tikslinga parama ne tik stiprina mokytojų motyvaciją, bet ir ženkliai pagerina jų galimybes pakilti. Tikimasi, kad galutinė išsamaus tyrimo ataskaita bus parengta 2027 m., o rezultatai kol kas yra daug žadantys, bet tik ilgo kelio pradžia.

Apibendrinant galima teigti, kad iniciatyva „Pradinė mokykla pirmyn“ yra perspektyvus būdas spręsti ūmaus lyderių trūkumo švietimo sistemoje problemą. Iki šiol padarytos išvados suteikia tvirtą pagrindą būsimiems sprendimams dėl švietimo sektoriaus vadovų kvalifikacijos ir paaukštinimo, o tai labai svarbu tolesnei mokyklų plėtrai Vokietijoje. Daugiau informacijos šia tema galite rasti išsamiose ataskaitose Leuphana universitetas, edukacinis paspaudimas ir aukštyn bildungsmanagement.net rasti.