Psichologas tiria konfliktus – tikėkitės taikos per empatiją!

Transparenz: Redaktionell erstellt und geprüft.
Veröffentlicht am

Psichologas Timuras Sevinceris iš Liuneburgo Leuphanos universiteto tiria Izraelio ir Palestinos konfliktą tarpdisciplininiu bendradarbiavimu.

Psychologe Timur Sevincer von der Leuphana Universität Lüneburg untersucht den israelisch-palästinensischen Konflikt mit interdisziplinärer Zusammenarbeit.
Psichologas Timuras Sevinceris iš Liuneburgo Leuphanos universiteto tiria Izraelio ir Palestinos konfliktą tarpdisciplininiu bendradarbiavimu.

Psichologas tiria konfliktus – tikėkitės taikos per empatiją!

Izraelio ir Palestinos konfliktas tebėra vienas sudėtingiausių ir emociškai įkrautų klausimų pasaulio politikoje. Dabartiniais mokslinių tyrimų projektais siekiama sumažinti giliai įsišaknijusį priešiškumą tarp dviejų grupių ir skatinti geresnį vienas kito supratimą. Psichologas Timuras Sevinceris iš Liuneburgo Leuphanos universitetas tiria šių konfliktų psichologinius mechanizmus, siekdama rasti būdų, kaip skatinti atvirumą ir dialogą.

Projektas, kuris remiamas 500 000 eurų finansavimu, bendradarbiauja su Berlyno Humboldto universitetas, Kalifornijos universitetas ir Jeruzalės universitetas. Finansavimą teikia Žemutinės Saksonijos mokslo ir kultūros ministerija bei Volkswagen fondas. Projektas truks trejus metus ir juo siekiama sukurti priemones, kurios padėtų sumažinti nenuolaidumą.

Emocijos konflikte

Pastaruoju metu konflikto suvokimas ir toliau stiprėjo, ypač po 2023 m. spalio 7 d. teroristinių išpuolių ir vykstančių susirėmimų Gazos Ruože. Tiek arabų pasaulyje, tiek Izraelyje išaugo antiizraeliškas ir antiarabus požiūris, o tai pastebima ir Vokietijoje bei JAV. Tarp frontus grūdinančių antipatijų – grėsmės savo grupei suvokimas. Sevincer tyrimas tiria, kaip toks suvokimas gali skatinti neigiamą požiūrį į kitas grupes.

Savo analizę jis papildė politologo Oliverio Finko, tyrinėjančio emocinę konflikto dimensiją, įžvalgomis. Garsiai Bazelio universitetas Konfliktui būdingos neigiamos emocijos, tokios kaip pažeminimas, neapykanta ir pyktis, kurios didina afinitetą smurtui. Finkas, gyvenęs ir tyrinėjęs Jeruzalėje trejus metus, aprašo, kaip žeminančios patirtys, pavyzdžiui, patikrinimo postuose, didina norą smurtauti. Tokios neigiamos emocijos gali sustiprėti keršto ir keršto cikle, todėl taikūs sprendimai atrodo beveik neįmanomi.

Požiūriai į konfliktų sprendimą

Sevincer konkrečiai tiria, ar intervencijos, nukreiptos į psichologinius procesus, gali padėti teigiamai paveikti požiūrį į konfliktą. Vienas iš būdų yra naudoti savęs patvirtinimą teigiamoms mintims skatinti. Tai bandoma Izraelyje, Vokietijoje ir JAV su įvairiomis grupuotėmis, įskaitant palestiniečius ir Izraelį palankius aktyvistus.

Finko tyrimai taip pat rodo, kad empatiški susitikimai ir bendra netekties patirtis gali nutraukti neapykantos ir keršto spiralę. Jis atkreipia dėmesį į tai, kaip asmeniniai santykiai, pavyzdžiui, tarp palestiniečių aktyvisto ir Izraelio kalėjimo prižiūrėtojo, gali paskatinti pasikeisti nuomonę. Tokios išvados yra labai svarbios, nes leidžia manyti, kad empatija gali atsirasti ne tik atsitiktinai, bet ir gali būti skatinama pasitelkiant tikslines tarpininkavimo priemones ir seminarus.

Todėl Sevincer tyrimas galėtų ne tik prisidėti prie mokslinės diskusijos, bet ir sukurti praktinių pritaikymų pedagogams ir konfliktų sprendimo specialistams. Tyrimo rezultatai padės sukurti vaizdo įrašais pagrįstas intervencijas, kurios gali būti naudojamos praktikoje. Tikslas yra skatinti taikesnį sambūvį ilgalaikėje perspektyvoje, geriau suvokiant emocinį ir psichologinį konflikto pagrindą.