Psichosocialinis stresas po transplantacijų: nustatyti nauji standartai!

Psichosocialinis stresas po transplantacijų: nustatyti nauji standartai!

Pacientai, kuriems atliekama organų transplantacija, dažnai patiria didelį psichologinį stresą. Tai paaiškėjo naujame tyrime, kurį atliko Nele Reinsberg ir kolegos iš Hamburgo-Eppendorfo universiteto ligoninės (UKE). Garsiai Hamburgo medicinos mokykla Norint anksti nustatyti psichikos sveikatos problemas, labai svarbu reguliariai atlikti patikrinimus. Tačiau iki šiol beveik nėra praktinių priemonių, pritaikytų specifiniams šių pacientų poreikiams.

Mišrių metodų tyrime buvo sukurti transplantacijai būdingi problemų sąrašai, naudojami tiek prieš, tiek po kietų organų transplantacijos. Šie problemų sąrašai gali būti naudojami kaip greita ir paprasta naudoti atrankos priemonė psichosocialiniam stresui nustatyti. Pagrindinis šios iniciatyvos tikslas – sumažinti pacientų kančias ir pasiūlyti jiems tinkamą pagalbą.

Psichologinės patikros instrumentų patvirtinimas

Svarbi papildoma priemonė yra transplantacijos efektų klausimynas (TxEQ), kurio vokiška versija (TxEQ-D) neseniai buvo patvirtinta. Rezultatai, gauti iš 370 pacientų po širdies, plaučių, kepenų ir inkstų persodinimo analizės, rodo aukštą atitikimo pradinei versijai anglų kalba. Kaip Academia.edu pranešta, TxEQ-D parodė tą pačią faktorinę struktūrą ir panašias psichometrines savybes, ypač vertinant susirūpinimą dėl transplantacijos.

Šie rezultatai rodo, kad TxEQ-D yra naudinga psichosomatinių tyrimų priemonė. Kitas privalumas yra patvirtinimas naudojant SF-36, gerai žinomą gyvenimo kokybės matavimo įrankį, skirtą pacientų emocinei reakcijai įvertinti.

Daugiadisciplininė transplantacijos pacientų priežiūra

Psichologinį stresą, kurį patiria transplantacijos pacientai, gali sustiprinti psichologinės gretutinės ligos, tokios kaip depresija ir nerimo sutrikimai. Šie psichologiniai veiksniai gali ne tik turėti įtakos sveikatos būklei, bet dažnai reikalauja medicininės intervencijos, pvz Medicinos žurnalas akcentai. Todėl naujosios S3 gairės nustatys svarbius psichosocialinės diagnostikos ir gydymo standartus.

Gairėse, kurias parengė daugybė specialistų draugijų, nagrinėjamos pagrindinės problemos, pvz., rizika, kad po transplantacijos nesilaikoma vaistų vartojimo. Tai būtina, nes nesilaikymas gali žymiai pabloginti prognozę po transplantacijos.

Todėl psichosocialinės intervencijos yra būtinos ir ypač rekomenduojamos įvairiarūšiu būdu, siekiant pagerinti laikymąsi. Didelis psichologinių gretutinių ligų paplitimas, svyruojantis nuo 12–60 % dėl depresijos prieš transplantaciją iki 40 % po transplantacijos, rodo, kad būtina skubi visapusė pagalba.

Apskritai galima teigti, kad konkrečių problemų sąrašų ir patvirtintų klausimynų, tokių kaip TxEQ-D, derinys yra tvirtas pagrindas ankstyvam psichosocialinio streso nustatymui ir gydymui. Šių tyrimų atlikimas gali lemtingai prisidėti prie transplantacijos pacientų gyvenimo kokybės gerinimo.