Dešinysis populizmas auga: kodėl centras šlubuoja

Dešinysis populizmas auga: kodėl centras šlubuoja

2025 m. kovo 9 d. politiniai kraštovaizdžiai Vokietijoje ir Europoje pasikeitė toliau. Naujas Manheimo universiteto tyrimas atskleidžia pokyčius nuo aštuntojo dešimtmečio pabaigos. Tai rodo, kad centristų politikų bandymas priartėti prie dešiniųjų populistinių pozicijų dažnai neatneša tikėtinos rinkėjų naudos. Vietoj to, rinkėjai linkę likti ištikimi tokiems „originalams“, kaip AfD. Priimdamos dešiniojo sparno populistinę retoriką, konservatyvios partijos rizikuoja prarasti rinkėjus AfD, o tai kelia nerimą.

Visų pirma, ilgalaikė diskusija apie migraciją paskatino politikus, tokius kaip Olafas Scholzas ir Friedrichas Merzas, labiau judėti dešiniųjų pozicijų link. Merzas tikėjo, kad gali susigrąžinti rinkėjus iš AfD, tačiau jo taktika žlugo, todėl jis ir dalis CDU patyrė spaudimą. Angela Merkel išreiškė susirūpinimą, kad Merzo ilgalaikė strategija yra netvari.

Dešinysis populizmas Europos kontekste

Dešiniųjų populistinių partijų normalizavimo tendencija nuo devintojo dešimtmečio nėra tik Vokietijos reiškinys. Panašūs pokyčiai pastebimi ir kitose Europos šalyse. Austrijoje Herberto Kicklo vadovaujama FPÖ 2024 m. Nacionalinės tarybos rinkimuose surinko 28,85 % balsų ir dabar yra stipriausia jėga. Taip pat Vokietijoje AfD 2014 m. vietos ir nacionaliniuose rinkimuose surinko iki 30 % balsų, ypač Saksonijos ir Tiuringijos federalinėse žemėse. Prognozės rodo, kad 2025 m. federaliniuose rinkimuose jis gali pasiekti 20 proc.

Šie pokyčiai atitinka platesnę analizę Europoje, kur dešiniosios partijos įgijo įtaką daugelyje šalių. Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni ir jos konservatorių aljansas aktyviai dalyvauja politinėje arenoje, o Marine Le Pen ir toliau dominuoja diskusijose apie migraciją Prancūzijoje. Dešiniųjų populistinių partijų iškilimas dažnai pasižymi antidemokratiniais ir rasistiniais pasipiktinimais ir išnaudoja krizines situacijas, tokias kaip korona pandemija ir karas Ukrainoje.

Socialinis poveikis ir pasipriešinimas

Hanso Böcklerio fondas atkreipia dėmesį, kad antidemokratinės nuostatos yra ne tik visuomenės pakraščiuose, bet ir plačiai paplitusios centre. Nepasitenkinimas socialinėmis sąlygomis, sustiprintas Koronos krizės, vaidina lemiamą vaidmenį jautrumui dešiniosioms populistinėms ideologijoms. 61% AfD rinkėjų sutinka su sąmokslo mitais apie pandemiją ir rodo paraleles su panašiomis tendencijomis Ukrainos karo kontekste.

Tačiau aktyvi pilietinė visuomenė gali atremti dešiniąją tendenciją. Po balsavimo šimtai tūkstančių žmonių išėjo į gatves protestuoti prieš normalizavimo teises. Stiprus profesinių sąjungų įsipareigojimas taip pat galėtų padėti sumažinti antidemokratines nuostatas visuomenėje.

Apibendrinant galima teigti, kad dešiniojo populizmo normalizavimas Vokietijoje ir Europoje atskleidžia gilesnius socialinius iškraipymus. Politinės institucijos susiduria su iššūkiu susigrąžinti gyventojų pasitikėjimą, tuo pat metu kaip niekad aktualus diskursas apie migraciją, socialinę nelygybę ir demokratinių vertybių krizę. Labiau nei bet kada svarbu suprasti dešiniųjų populistinių partijų iškilimo priežastis ir sukurti veiksmingas kontrstrategijas.

Leuphana praneša, kad... | Böckler fondas analizuoja antidemokratines nuostatas... | Deutschlandfunk stebi tarptautines tendencijas...