Sustiprėjo kolektyvinių derybų autonomija: vienodai didėjo naktinio darbo priemokos!

Sustiprėjo kolektyvinių derybų autonomija: vienodai didėjo naktinio darbo priemokos!

2025 m. balandžio 10 d. Federalinis Konstitucinis Teismas novatoriškame nutarime aiškiai nurodė, kad kolektyvinių derybų šalys yra saistomos pagrindinio įstatymo bendrojo lygybės principo. Šis sprendimas ypač paveikia naktinio darbo priemokų reglamentus ir gali turėti didelių pasekmių kolektyvinių derybų savarankiškumui. Teismas konstatavo, kad visi darbuotojai turi būti traktuojami vienodai, nebent yra objektyvių nevienodo požiūrio priežasčių. Skirtumas tarp skirtingų 25 % priemokų nuolat dirbantiems naktinės pamainos darbuotojams ir 50 % nereguliariai dirbantiems darbuotojams buvo laikomas nepriimtinu, nes tokiam diferencijavimui nebuvo jokios objektyvios priežasties.

Byloje darbdaviai ėmėsi veiksmų prieš Federalinio darbo teismo sprendimą, kuriuo buvo nurodyta koreguoti priemokas. Tai numatė 50 proc. priemoką visiems dirbantiems naktį ir remtasi Pagrindinio įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi, kurioje ne tik kalbama apie darbuotojų teises, bet ir aiškiau apibrėžiamos mokėtinos priemokos. Darbdaviai pateikė konstitucinius skundus, remdamiesi Pagrindinio įstatymo 9 straipsnio 3 dalimi, ginančia asociacijų laisvę. Nepaisant to, Federalinis Konstitucinis Teismas nustatė, kad kolektyvinių derybų šalių įsipareigojimas laikytis lygybės principo yra neliečiamas.

Kolektyvinių derybų autonomija ir lygybės principas

Sprendimas turi aiškų ir tiesioginį ryšį su kolektyvinių derybų autonomija. Teisėjai nusprendė, kad kolektyvinių derybų šalys turi „pirminę korekcinę teisę“ ištaisyti nepagrįstą nevienodą požiūrį. Tai reiškia, kad teismams leidžiama įsikišti, tačiau tik tuo atveju, jei kolektyvinių derybų šalys nevykdo savo įsipareigojimų. Nagrinėjant nuostatus lieka neaišku, kaip darbo teismai reaguos, jei kolektyvinių derybų šalys nepadarys korekcijos. Šio sprendimo svarba neapsiriboja čia aptartais procesais ir taip pat gali turėti įtakos daugeliui kitų kolektyvinių sutarčių ir jų premijų reglamentavimo.

Profesorių ir teisininkų, pvz., prof. dr. Jacobso ir prof. dr. Malorny, pateikti konstituciniai skundai sudarė daugiau nei 35 000 puslapių ir nusako šios problemos svarbą. Tikslus sprendimo poveikis esamoms kolektyvinėms sutartims ir būsimai teismų praktikai dar nepastebėtas, ypač atsižvelgiant į Europos Teisingumo Teismo reikalavimus dėl antidiskriminacinės teisės.

Teismų praktika ir kolektyvinė sutartis

Federalinio Konstitucinio Teismo sprendimas grindžiamas ankstesne teisine baze, kurioje kolektyvinės sutartys laikomos pagrindiniu teisės šaltiniu darbo teisėje. Šios sutartys reglamentuoja kolektyvinių derybų šalių ir trečiųjų šalių teises bei pareigas ir turi tiek sutarčių teisę, tiek norminę orientaciją. Kolektyvinių derybų šalių standartizavimas vyksta laikantis lygiateisiškumo principo, todėl dabartinėje teismų praktikoje reikia daugiau paaiškinimų. Federalinis darbo teismas anksčiau buvo diferencijavęs priemokų taisykles, tačiau dabar tokia praktika suabejojo ​​konstituciniai teisėjai.

Šis esminis sprendimas galėtų ne tik formuoti būsimą naktinio darbo premijų praktiką, bet ir nušviesti bendruosius kolektyvinių derybų autonomijos ir vienodo požiūrio principus platesniame kontekste. Ateityje kolektyvinių derybų šalys gali susidurti su naujais iššūkiais, nes jos susiduria su lygiateisiškumo principo ir sąžiningų darbo sąlygų užtikrinimo reikalavimais.

Ateityje, siekiant patenkinti vienodo požiūrio darbo santykiuose reikalavimus ir kartu išsaugoti kolektyvinių derybų savarankiškumą, labai svarbus bus sprendimo įstatyminis ir teisinis priėmimas. Poveikis kovos su diskriminacija teisei ir galimos Europos Teisingumo Teismo reakcijos dar laukiama. Diskusiją apie kolektyvinių sutarčių reformą ir koregavimą šis nutarimas tikrai paskatins.

Law-school.de praneša, kad… | rechtsanwalt-krau.de führt aus, dass … | bundesverfassungsgericht.de pateikia informaciją apie...