Inovatyvūs gydymo metodai: Marburgo projektas kovoja su agresyviais smegenų augliais!

Inovatyvūs gydymo metodai: Marburgo projektas kovoja su agresyviais smegenų augliais!

2025 m. birželio 12 d. buvo pradėtas naujas mokslinių tyrimų projektas „PerCareGlio“, kuriam vadovauja Marburgo universiteto Neurochirurgijos katedros prof. dr. Jörg W. Bartsch. Juo siekiama sukurti individualizuotus gydymo metodus glioblastomai – agresyviai smegenų vėžio formai, kurią gydyti labai sunku. Remiantis atliktais tyrimais, vidutinė glioblastoma sergančių pacientų gyvenimo trukmė yra tik 14–15 mėnesių. Standartinė terapija apima multimodalinį gydymą, apimantį chirurginę rezekciją, spinduliuotę ir chemoterapiją. Tačiau ligos pasikartojimo rizika yra didelė, o tai pabrėžia veiksmingos stebėsenos poreikį.

Projektas „PerCareGlio“ iš Europos Sąjungos finansuoja apie 1,3 milijono eurų ir yra didesnės ERA PerMed iniciatyvos, skirtos personalizuotos medicinos propagavimui, dalis. Juo siekiama atlikti molekulinę navikų analizę, kuri veikia kaip kiekvieno naviko genetinis pirštų atspaudas. Tai atliekama naudojant šiuolaikinius laboratorinius metodus ir dirbtinį intelektą, siekiant sukurti individualias pacientų gydymo strategijas, pagrįstas jų genetine ir molekuline navikų struktūra. Šie metodai gali padėti nustatyti jau patvirtintus vaistus, dėl kurių navikai tampa labiau pažeidžiami.

Mokslinių tyrimų aljansas ir tarptautinis bendradarbiavimas

Šiame projekte Marburgo tyrimų grupę papildo Freiburgo, Paryžiaus, Koimbros, Barselonos ir Bukarešto universitetai. Pagrindinis dėmesys skiriamas glioblastomų molekuliniams skirtumams, siekiant sukurti naujus ir veiksmingesnius gydymo metodus. Nors dabartinė terapija siūlo ribotas galimybes ir pastaraisiais metais nepastebėta didelės pažangos, tarpdisciplininis „PerProGlio“ tinklo požiūris tikisi suteikti naujų įžvalgų apie genetines ir biologines savybes, turinčias įtakos naviko augimui.

Pagrindinis projekto elementas yra personalizuotų žymenų ir individualių rizikos modelių kūrimas. Kaip pabrėžia BMBF, jie skirti padėti prognozuoti jautrumą pasikartojimui ir atsparumą terapijai. Norint tai pasiekti, daugiafunkciniai audinių ir skysčių biopsijų duomenys vertinami kartu su klinikiniais ir vaizdo gavimo duomenimis. Dabartinės stebėjimo procedūros daugiausia apsiriboja radiologiniais metodais, kurie nėra pakankamai jautrūs, kad būtų galima anksti aptikti pasikartojančius navikus.

Ateities perspektyvos

Prof. Bartschas ir jo komanda tikisi, kad projektas gali reikšmingai prisidėti prie būsimos glioblastomos pacientų gydymo realybės. Derinant šiuolaikinius biologinius metodus ir pažangias technologijas, siekiama sukurti naujas žinias ir veiksmingus gydymo būdus, gerinančius išgyvenamumą. Informacija apie glioblastomos ląstelių heterogeniškumą ir naujus gydymo metodus yra tyrimo tikslas.

Apskritai iniciatyva, suburianti ne tik nacionalinius, bet ir tarptautinius partnerius, žada būti ryžtingas žingsnis gydant vieną iš sunkiausių vėžio rūšių. Padėję pagrindus individualizuotai terapijai, mokslininkai galėtų pradėti naują vėžio gydymo erą.