Klimato kaita kelia grėsmę Kaspijos jūrai: skubiai reikia imtis veiksmų!

Klimato kaita kelia grėsmę Kaspijos jūrai: skubiai reikia imtis veiksmų!

Kaspijos jūra, didžiausias pasaulio ežeras, išgyvena dramatišką krizinę situaciją. Tarptautinis tyrimas, kuriame dalyvauja Gieseno Justo Liebigo universitetas (JLU), rodo, kad Kaspijos jūros vandens lygis smarkiai krenta dėl klimato kaitos. Net jei pasaulinis atšilimas bus mažesnis nei du laipsniai, vandens lygis iki 2100 m. gali sumažėti nuo penkių iki dešimties metrų. Esant aukštesnei temperatūrai, kyla pavojus, kad jis nukris iki 21 metro. Tyrėjų analizė rodo, kad šie pavojingi pokyčiai turėtų rimtų pasekmių aplinkai, žmonėms ir kaimyninių šalių ekonomikai.

Nerimą kelianti tyrimo išvada yra ta, kad vandens lygiui nukritus dešimčia metrų, gali išdžiūti apie 112 000 kvadratinių kilometrų jūros dugno – plotas didesnis nei Islandijoje. Tai ypač nerimą kelia, nes nykstančių rūšių, pavyzdžiui, Kaspijos ruonių ir įvairių eršketų, buveinei kyla pavojus. Vandens lygio mažėjimas gali paveikti ruonių veisimosi vietas ir kelti grėsmę eršketų nerštavietėms.

Ekologinės ir ekonominės grėsmės

Dėl drastiškų ekologinių pokyčių Kaspijos jūroje ir aplink ją keturi iš dešimties unikalių buveinių tipų gali visiškai išnykti. Saugomų jūrų teritorijų plotas gali sumažėti iki 94%, o tai turėtų katastrofiškų pasekmių jau nykstančioms rūšims. Apie 15 milijonų žmonių kaimyninėse valstybėse Azerbaidžane, Irane, Kazachstane, Rusijoje ir Turkmėnistane priklauso nuo jūros. Kritęs vandens lygis taip pat gali sukelti ekonominį dislokaciją, kilus grėsmei pagrindinėms pramonės šakoms, tokioms kaip žvejyba ir naftos gavyba jūroje.

Be to, atviro jūros dugno užteršimas naftos gavybos teršalais yra paslaptis. Toks užterštumas kelia pavojų vietos gyventojų sveikatai. Gamtos išteklių, ypač naftos ir dujų, eksploatavimo metai paskatino pramoninę taršą ir daugelio buveinių sunaikinimą. Šios aplinkybės verčia kaimyninėms valstybėms peržiūrėti teisinę bazę ir griežčiau kontroliuoti aplinkos taršą.

Skubiai reikia imtis veiksmų

Tyrėjai ragina imtis skubių priemonių, kad būtų sumažintas poveikis žmonėms ir gamtai. Tai apima saugomų teritorijų su lanksčiomis ribomis steigimą ir investicijas į biologinės įvairovės stebėseną. Labai svarbu bendri kaimyninių šalių vyriausybių veiksmai. Tarptautinės organizacijos ir pilietinė visuomenė taip pat turi būti įtrauktos ieškant sprendimų. Kaspijos jūros apsauga yra regioninis iššūkis, turintis pasaulinių pasekmių.

Judėjimas „Išsaugokite Kaspijos jūrą“ siekia atkreipti dėmesį į krizinę situaciją ir ragina visus veikėjus imtis bendrų veiksmų. Vietoj klasikinių saugomų teritorijų su fiksuotomis ribomis, siekiant išvengti galimų gamtos apsaugos ir infrastruktūros plėtros konfliktų, vis aktualesnis tampa dinaminės apsaugos koncepcijos poreikis. Norint išsaugoti Kaspijos jūrą reikia drąsos, bendradarbiavimo ir ryžtingų veiksmų visame regione.

Apibendrinant galima pasakyti, kad dramatiškas vandens lygio sumažėjimas Kaspijos jūroje turės ne tik ekologinį, bet ir rimtą ekonominį bei socialinį poveikį, jei nebus imtasi veiksmingų atsakomųjų priemonių. Laikas bėga ir reikia ryžtingų veiksmų, kad būtų išvengta grėsmių gamtai ir žmonėms uni-giessen.de, nordisch.info ir yourporter.co ataskaita.