Gyva biblioteka Marburge: jaunų žmonių psichinės sveikatos ateitis!

Gyva biblioteka Marburge: jaunų žmonių psichinės sveikatos ateitis!

2025 m. liepos 2 d. Marburgo Filipso universiteto senajame botanikos sode vyko projektas „Gyvoji biblioteka“. Šis naujoviškas formatas įgavo svarbą, nes dalyvavo daugiau nei 300 mokinių iš šešių Marburgo mokyklų. Renginiu siekiama skatinti asmeninius studentų ir psichologijos studentų mainus.

„Gyvosios bibliotekos“ koncepcija remiasi tarptautiniais modeliais, tačiau buvo toliau plėtojama specialiai jaunoms tikslinėms grupėms. Psichologijos studentai veikia kaip „gyvos knygos“, suteikiančios autentišką prieigą prie psichinės sveikatos. Šiais mainais siekiama suteikti amžių atitinkančių įžvalgų apie psichologinį stresą ir perteikti sveikos įveikos strategijas.

Svarbūs renginio aspektai ir tikslai

Mokytojai Alina Oschwald ir Pius Kern pabrėžia, kokia svarbi vaikystė ir paauglystė yra įveikos strategijų kūrimui. Projektu siekiama kelių tikslų:

• Vorurteile abbauen und offenen Umgang mit psychischen Belastungen fördern.
• Wissen über psychische Gesundheit und Informationen über Risiken und Schutzfaktoren bereitstellen.
• Wege zur Stärkung der seelischen Widerstandskraft aufzeigen.

Nuo pat savo veiklos pradžios 2019 m., Gyvoji biblioteka siekia stiprinti jaunimo psichinę sveikatą. 2025 m. leidinio temos – nuo ​​susikaupimo ir socialinių įgūdžių iki emocijų reguliavimo ir problemų sprendimo. Ypatingas dėmesys taip pat skiriamas iššūkiams, kilusiems dėl pandemijos ir dabartinių krizių.

Dabartinė paauglių psichinės sveikatos padėtis

2023 m. vaikų sveikatos ataskaita rodo, kad vaikai ir jaunuoliai Vokietijoje labai kenčia nuo psichologinio streso. Yra daugiau nei aštuoni milijonai jaunų žmonių, o ypač mergaitėms dažnai pasireiškia tokie simptomai kaip depresija ir nerimo sutrikimai. Pandemija dar labiau pablogino situaciją, kaip ir naujų rūpesčių, kuriuos sukėlė, pavyzdžiui, karas Ukrainoje ir klimato krizė.

Ekspertai atkreipia dėmesį į sveikatos, mokyklų ir jaunimo gerovės sistemų perkrovą ir skubiai ragina teikti prevencinius, į gyvenimą orientuotus pasiūlymus. Laukimo laikas į terapijos vietas dažnai būna per ilgas, o tai lemia netinkamą priežiūrą. Pranešime taip pat pabrėžiama būtinybė integruoti psichikos sveikatą į mokymo programas ir skatinti psichikos sveikatos specialistus bei mokyklų psichologus.

Ypač nerimą kelia klimato nerimo reiškinys. Apklausa rodo, kad 59 procentai 16–25 metų amžiaus žmonių yra labai susirūpinę dėl klimato kaitos. Ši baimė neklasifikuojama kaip psichikos liga, bet gali paskatinti jaunus žmones imtis aktyvaus vaidmens klimato apsaugos srityje.

Apibendrinant reikėtų pažymėti, kad „Gyvoji biblioteka“ yra ne tik svarbus informacijos šaltinis, bet ir šiuolaikiškas formatas, padedantis jauniems žmonėms spręsti psichikos sveikatos problemas. Asmeninių mainų ir profesinių žinių derinys galėtų lemtingai prisidėti prie jaunų žmonių atsparumo stiprinimo ir psichikos sveikatos problemų stigmatizavimo mažinimo.

Daugiau informacijos apie vaikų ir jaunimo psichikos sveikatą galima rasti pranešimus interneto svetainėse Marburgo universitetas, Medicinos žurnalas ir BPTK galima apžiūrėti.