Ulyana Wolf atskleidžia poetinio vertimo magiją!

Ulyana Wolf atskleidžia poetinio vertimo magiją!

Ulyana Wolf, gerbiama poetė ir vertėja, aptaria savo naujausiame straipsnyje Tyrimas Frankfurte poetinio vertimo iššūkius ir galimybes. Numeris pavadinimu "Kalba. Mes suprantame vieni kitus!" ne tik nagrinėja vertimo teoriją, bet ir įkelia ją į kultūrinį kontekstą. Vilkas savo apmąstymus sieja su nebyliojo kino žvaigžde Busteriu Keatonu ir jo filmu „The Ballonatic“, kuris yra patrauklus vertimo proceso paaiškinimo būdas.

Vilkas pabrėžia, kad kelias į vertimą prasideda ne nuo pažodinio dekodavimo, o greičiau nuo nesuvokimo, kuris ir inicijuoja kūrybinį procesą. Šis procesas apima tekstų išskaidymą, surinkimą ir kitokį supratimą, todėl atsiranda „antrasis eilėraščio kūnas“. Šis korpusas apima garsą, ritmą ir daugiakalbystę ir atveria naujas pamatinių tekstų perspektyvas.

Įžvalgos apie Vilko kūrybą ir kilmę

1979 metais Rytų Berlyne gimęs rašytojas turi įvairiapusę literatūrinę karjerą. Po darbo Berlyne ir Niujorke 2018 m. ji grįžo į tėvynę. Be poezijos, Wolf yra dirbusi su daugybe vertimų iš anglų, lenkų ir baltarusių kalbų. Jos esė „Etimologinės paskalos“ 2021 m. buvo apdovanota Leipcigo knygų mugės negrožinės literatūros prizu.

Jos debiutinis poezijos tomas „kochanie, šiandien nusipirkau duonos“ bus išleistas 2023 m. spalį Grego Nissano vertimu į anglų kalbą. Dar vaikystėje Vilkas rašė eilėraščius, kuriems buvo būdingi rimai. Bėgant metams ji sutelkė dėmesį į žodžių žaidimus ir kalbinius tyrinėjimus. Santykį su gimtąja vokiečių kalba ji apibūdina kaip dviprasmišką, paveiktą skirtingų kalbų ir kultūrų patirties.

Wolfas nagrinėja sudėtingas daugiakalbio rašymo formas šiuolaikinėje literatūroje ir pažymi, kad germanistikoje tai dažnai buvo nepaisoma. Visų pirma, tokie autoriai kaip Herta Müller ir Emine Sevgi Özdamar prisideda prie diskusijos apie daugiakalbystę įtraukimo į literatūrinius kontekstus – aspektą, kuris nuo tūkstantmečio sandūros vis svarbesnis tapo naujuose tyrimuose. Academia.edu patvirtino.

Išvados ir aktualios temos

Savo straipsnyje m Tyrimas Frankfurte Vilkas teigia, kad daugiakalbystė literatūroje peržengia estetinį pristatymą – ji užmezga esminį ryšį su tokiomis temomis kaip tapatybė, alterity ir tarpkultūrinis dialogas. Kitos žurnalo temos yra susijusios su vaikų, augančių daugiakalbiais, kalbos įsisavinimu, veido išraiškų ir gestų vaidmeniu bei kalbiniais-istoriniais Europos kalbų ryšiais.

Vilko apmąstymai apie daugiakalbystę ir jos reikšmę literatūros vertimui ne tik atveria naujas perspektyvas esamiems kūriniams, bet ir ragina iš naujo apibrėžti kalbą ir tapatybę. Jos darbai kviečia mąstyti už fiksuotų kalbos ribų ir atrasti kūrybines galimybes, atsirandančias verčiant tarp kalbų.