EURO 6d dalelių filtras: žala sveikatai nepaisant didelio efektyvumo!

Transparenz: Redaktionell erstellt und geprüft.
Veröffentlicht am

Rostoko universitetas dalyvauja tyrime, kuriuo siekiama sumažinti smulkių dulkių išmetimą naudojant EURO 6d dalelių filtrus.

Die Universität Rostock beteiligt sich an einer Studie zur Reduktion von Feinstaubemissionen durch EURO 6d-Partikelfilter.
Rostoko universitetas dalyvauja tyrime, kuriuo siekiama sumažinti smulkių dulkių išmetimą naudojant EURO 6d dalelių filtrus.

EURO 6d dalelių filtras: žala sveikatai nepaisant didelio efektyvumo!

2025 m. gegužės 28 d. tarptautinis konsorciumas, vadovaujamas profesoriaus Ralfo Zimmermanno iš Helmholtz Zentrum München ir Rostoko universiteto, paskelbė reikšmingą tyrimą. Tai atskleidžia automobilių išmetamųjų dujų poveikį žmonių sveikatai, ypač susijusius su kietųjų dalelių išmetimu. Remiantis tyrimu, EURO 6d kietųjų dalelių filtrai sumažina tiesioginį smulkių dulkių išmetimą iš transporto priemonių, tačiau negali užkirsti kelio antrinių smulkių dulkių susidarymui. uni-rostock.de praneša, kad pagrindiniai su oro tarša susijusių pavojų sveikatai kaltininkai yra kietosios dalelės, ozonas ir azoto dioksidas.

Šiuolaikinės benzininės transporto priemonės su tiesioginio įpurškimo ir kietųjų dalelių filtrais pasiekia daugiau nei 90 % filtro efektyvumą matuojant išmetamąsias dujas. Nepaisant to, fotocheminių reakcijų metu iš lakiųjų organinių angliavandenilių ir azoto oksidų susidaro antrinės kietosios dalelės. Eksperimentai su žmogaus plaučių ląstelėmis A549 alveolinėmis ir BEAS-2B bronchų epitelio ląstelėmis parodė, kad šviežios išmetamosios dujos beveik neturėjo toksinio poveikio. Priešingai, dėl atmosferos senėjimo susidaro reaktyvūs deguonies junginiai, kurie gali pakenkti DNR. Daktarė Mathilde N. Delaval pabrėžia, kad vien dalelių filtrų nepakanka, kad būtų sumažintas eismo išmetamų teršalų poveikis sveikatai.

Nauji išmetamųjų teršalų bandymai ir didėjantis gedimų skaičius

Tyrėjai reikalauja, kad būsimuose išmetamųjų teršalų bandymuose taip pat būtų analizuojama išmetamųjų dujų sudėtis, ypač aromatiniai angliavandeniliai. Dar viena problema iškyla praktiškai įgyvendinant EURO 6 dyzelino standartą. Nuo 2023 m. liepos 1 d. šios kategorijos transporto priemonėms taikomos naujos išmetamųjų teršalų bandymo (AU) matavimo procedūros. Nuo to laiko gedimų skaičius išaugo. Laikotarpiu nuo 2023 m. liepos 1 d. iki spalio 30 d. kas 29-as „Euro 6“ dyzelinas neatitiko emisijos testo. auto-motor-und-sport.de praneša, kad gedimų dažnis didėja nuvažiavus ridą ir gali siekti 2,8 % net transporto priemonių, kurių rida yra mažesnė nei 50 000 km.

„Ford“ modeliai ypač dažnai turi problemų dėl naujojo standarto. „Ford C-Max 1.5 TDCi Titanium“ po kelių nesėkmingų bandymų su nauju išmetimu turėjo įveikti AU. Atsarginių dalių tiekimas taip pat yra problema: pavyzdžiui, Yvonne Schneider negali naudoti savo Ford Fiesta 1.5 TDCi, nes nėra dalelių filtro. Federalinė automobilių transporto tarnyba (KBA) dabar pradėjo „Ford“ rinkos priežiūros procedūrą, o ADAC praneša, kad griežtesnės taisyklės turi įtakos ir kitoms markėms, tokioms kaip „Volvo“.

Poveikis sveikatai ir teisinė bazė

Oro taršos pasekmės sveikatai tebėra aktuali problema. Europos aplinkos agentūros (EAA) duomenimis, 2022 metais ES nuo su smulkiomis dulkėmis susijusių ligų mirė mažiausiai 239 000 žmonių. eea.europa.eu pabrėžia, kad nors pagerėjo ilgalaikio teršalų poveikio sveikatai poveikis, oro tarša išlieka didžiausias pavojus aplinkai sveikatai Europoje.

ES užsibrėžė tikslą iki 2030 m. teršalų išmetimą sumažinti 55 proc. Netrukus įsigaliosiantys nauji oro kokybės reglamentai skirti ribines vertes priartinti prie Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) gairių. Tačiau iššūkis išlieka: tikrasis teršalų kiekis ore dažnai viršija rekomenduojamas ribas, todėl galima išvengti mirčių. Todėl Zimmermanno ir jo komandos atliktas tyrimas galėtų lemtingai prisidėti kuriant naujus į sveikatą orientuotus išmetamųjų teršalų standartus, kurie yra svarbūs eismo saugumui ir aplinkos apsaugai.