Greifsvaldas prisijungia prie NFDI: tyrimų duomenų valdymo revoliucija!

Greifsvaldas prisijungia prie NFDI: tyrimų duomenų valdymo revoliucija!

2025 m. birželį Greifsvaldo universitetas priėmė svarbų sprendimą – tapo Nacionalinės tyrimų duomenų infrastruktūros asociacijos (NFDI) nariu. Ši narystė pabrėžia tikslą stiprinti duomenimis pagrįstą mokslą ir pagerinti prieigą prie išsamių tyrimų duomenų. Mokslininkai turi dabartinius duomenis tokiomis temomis kaip klimato kaita, sveikata ir politiniai įvykiai, tačiau prieiga dažnai vis dar yra ribota. Siekiant to išvengti, NFDI siekia sukurti profesionaliai orientuotas struktūras, kurios įgalintų ilgalaikį šių duomenų saugojimą, indeksavimą ir publikavimą.

NFDI dėmesio centre – atvirojo mokslo principas, skatinantis teikti tyrimų duomenis pagal atvirojo mokslo principus. Dr. Fabianas Schmittas, Greifsvaldo universiteto bibliotekos tyrimų duomenų valdymo konsultantas, pabrėžia, kad patobulintas duomenų valdymas didina tyrimų efektyvumą ir didina jų tarptautinį matomumą. Siekdama šių tikslų, Greifsvaldo universiteto tyrimų duomenų valdymo komanda siūlo išsamias gaires, įrankius ir mokymus, kurie teikia paramą per visą duomenų gyvavimo ciklą – nuo ​​planavimo ir rinkimo iki analizės, archyvavimo ir pakartotinio naudojimo.

FAIR principai ir vietiniai konsorciumai

Narystė NFDI papildo vietines paslaugas, todėl lengviau įgyvendinti FAIR principus (randama, prieinama, sąveiki, pakartotinai naudojama). Duomenų valdymo sprendimai kuriami 26 dalykiniuose konsorciumuose, kad atitiktų skirtingus mokslo sričių reikalavimus. Įžymūs konsorciumai apima „Text+“, skirtą balso ir teksto duomenims, ir „NFDI4Biodiversity“, skirtą biologinės įvairovės tyrimams. Kelios Greifsvaldo universiteto mokslinių tyrimų grupės aktyviai dalyvauja šiuose konsorciumuose, įskaitant NFDI4Cat ir NFDIxCS.

Christian Winterhalter, vyresnysis bibliotekos direktorius, pabrėžia socialinį struktūrizuoto tyrimų duomenų organizavimo, ypač Vakarų Pomeranijos, svarbą. Sistemingai renkami duomenys gali padėti atlikti gilesnę Baltijos jūros ir marių kraštovaizdžio ekosistemų analizę bei pagerinti istorinių dokumentų skaitmeninimą ir prieinamumą.

Atviras mokslas ir NFDI vaidmuo

Skaitmeniniai pokyčiai keičia tyrimų rezultatų ir duomenų gavimo, saugojimo, archyvavimo, įvertinimo, atkūrimo ir platinimo būdus. Atvirojo mokslo koncepcija siekia išnaudoti skaitmeninimo teikiamas galimybes ir sumažinti kliūtis atvirai prieigai prie mokslinės informacijos. Atviras mokslas ne tik skatina skaidrumą ir žinių mainus, bet ir kokybės užtikrinimą. Laisva prieiga prie publikacijų ir mokslinių tyrimų duomenų yra pagrindinis rūpestis, ypač pagal programą „Europos horizontas“, kurioje numatyta, kad projektų publikacijos turi būti prieinamos atviros prieigos sąlygomis.

Šiame kontekste itin svarbus yra tyrimų duomenų tvarkymas. Paramos gavėjai turi atsakingai tvarkyti šiuos duomenis ir sudaryti išsamų duomenų tvarkymo planą. Tyrimo rezultatai turi būti saugomi patikimoje saugykloje, o metaduomenys turi būti pateikti pagal FAIR grupavimo principus. Dotacijos sutarties 5 priedo 11 straipsnis reglamentuoja konkrečius prieigos prie duomenų licencijų aspektus.

Apibendrinant galima pastebėti, kad Greifsvaldo universitetas, prisidėdamas prie NFDI ir įgyvendindamas atvirąjį mokslą, ne tik stiprina savo mokslinių tyrimų kraštovaizdį, bet ir vertingai prisideda prie keitimosi duomenimis ir bendradarbiavimo mokslo bendruomenėje. Vietos ir nacionalinių konsorciumų parama taip pat yra daug žadantis būdas sėkmingai įveikti šiuolaikinių mokslinių tyrimų iššūkius.