Didžiausias dėmesys – klimato apsaugai: Greifsvaldo universitete prasideda paskaitų ciklas!

Didžiausias dėmesys – klimato apsaugai: Greifsvaldo universitete prasideda paskaitų ciklas!

Greifsvaldo universitetas reguliariai organizuoja paskaitų ciklą klimato apsaugos tema antradieniais nuo 16 val. iki 18 val. Paskaita apie tarptautinę klimato apsaugos teisę ir Vokietijos klimato užsienio politiką – 2025 m. balandžio 15 d. programoje. Šie renginiai yra visapusės Energetikos, aplinkos ir jūrų teisės instituto (IfEUS) organizuojamos iniciatyvos dalis. Siekiama paskatinti viešas ir į faktus orientuotas diskusijas apie klimato apsaugą ir nušviesti įvairius klimato kaitos aspektus bei jos teisinę bazę. Paskaitų ciklas apima pagrindines temas, tokias kaip Paryžiaus susitarimo klimato tikslų siekimas ir naujosios federalinės vyriausybės planai, kaip efektyviai įgyvendinti klimato apsaugos priemones valstijose ir savivaldybėse.

Paskaitos yra tarpdisciplininės ir apima ekonomikos, politikos mokslų ir gamtos mokslų sričių elementus. Be starto balandžio 15 d., planuojamos tolesnės paskaitos apie ES klimato apsaugos tikslus ir Vokietijos klimato tikslus. Svarbus paskaitų ciklo tikslas – paaiškinti galimybę imtis teisinių veiksmų, jei tikslai ir priemonės nebus pasiekti. Renginiai yra atviri visuomenei, tačiau dalyvauti asmeniškai galima ir be registracijos. Tačiau skaitmeniniams dalyviams registracija būtina. Renginio vieta yra Greifsvaldo universiteto Loefflerstraße miestelis.

Kontekstas: Paryžiaus susitarimas

Paryžiaus susitarimas (ÜvP), kuris buvo priimtas 2015 m. per COP 21 klimato konferenciją, nustato ambicingus tikslus sumažinti visuotinį atšilimą. Juo siekiama apriboti visuotinį atšilimą gerokai žemiau 2 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, o idealus tikslas – išlaikyti temperatūros kilimą žemiau 1,5 °C. Pagrindinis ÜvP reikalavimas yra kuo greičiau pasiekti pasaulinį išmetamųjų teršalų piką, o po to drastiškai sumažinti išmetamų teršalų kiekį. Pasak Federalinės aplinkos agentūros, susitariančiosios valstybės privalo atnaujinti savo nacionalinius klimato apsaugos įnašus (NDC) kas penkerius metus nuo 2020 m., atsižvelgdamos į bet kokį ambicijų padidėjimą.

ÜvP įsigaliojo 2016 m. lapkričio 4 d., kai ją ratifikavo mažiausiai 55 šalys, atsakingos už 55% pasaulio šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Iki 2023 m. susitarimą pasirašė 195 šalys. Pirmoji pasaulinė apžvalga, skirta įvertinti, kaip pasiekti tikslai, buvo atlikta 2023 m., antrasis numatomas 2026 m. ir turėtų būti baigtas iki 2028 m.

Teisinė bazė ir klimato kaita

Kitas esminis ÜvP aspektas yra skaidrumas, nustatytas konkrečioje sistemoje. Šalys privalo registruoti savo nacionalinius išmetimus ir reguliariai juos skelbti. Šios ataskaitos ne tik palaiko pažangos atsekamumą, bet ir leidžia palyginti tautų analizę. Užduotis remti besivystančias šalis klimato apsaugos srityje taip pat buvo įtraukta į ÜvP. Išsivysčiusios šalys, be finansinės paramos, privalo teikti technologinę pagalbą ir žinių perdavimą.

Paskaitų ciklas Greifsvaldo universitete atspindi svarbius klausimus ir iššūkius, kylančius klimato apsaugos ir tarptautinių susitarimų kontekste. Diskutuojant apie teisės vaidmenį klimato politikoje, labai prisidedama prie informuotumo ir supratimo apie įvairius mechanizmus, kuriais siekiama skatinti klimato apsaugą. Renginio kontaktinis asmuo – prof. dr. Sabine Schlacke iš Energetikos, aplinkos ir jūrų teisės instituto.